Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas, pasididžiavimas, laivas, kurį išgarsino Gyvačių salos ukrainiečiai, pasiuntę jį ant trijų raidžių. Taip vadintas kreiseris „Moskva“. Jį Ukraina praneša apšaudžiusi raketomis ir smarkiai apgadinusi. Maskva kol kas tik lakoniškai tikina, kad laive esą „kilo gaisras“, nors net prorusiški šaltiniai pripažįsta – atakuotas laivas nugarmėjo į dugną.

Karas Ukrainoje Rusijai, regis, toliau „vyksta pagal planą“. Milžiniški sausumos ir oro pajėgų nuostoliai, gėdingas pasitraukimas nuo Kyjivo, kurį planuota paimti pirmosiomis karo dienomis šią Kremliaus „specialią operaciją“ pavertė jau trečią mėnesį vykstančia nesėkmių kampanija.

Iki šiol tik Rusijos laivynui buvo pavykę išvengti tokių katastrofiškų nuostolių, nors dar kovo pabaigoje ir jis patyrė pažeminimą, kai rusų užimtame ir kontroliuojamame Berdiansko uoste per ukrainiečių balistinės raketos „Točka-U“ ataką buvo sunaikintas didysis jūrų desanto laivas „Saratov“ ir kad du kiti „Ropucha“ klasės laivai buvo apgadinti ir rūkstantys sugebėjo skubiai palikti uostą.

Bet tai, kas nutiko balandžio 13-ąją, Rusijos laivynui gali tapti itin ne tik gėdingu pažeminimu, bet ir rimta netektimi, reikšminga ne tik simboline, bet ir praktine prasme. Iš pradžių pasirodę pranešimai apie ukrainiečių priešlaivinių sistemų „Neptun“ atakuotą bei smarkiai apgadintą Rusijos Juodosios jūros flagmaną „Moskva“ atrodė sunkiai tikėtini.

Bet tada pasirodė ir mįslingos ukrainiečių žinutės, ir netgi oficiali informacija iš Maskvos, užsimenant apie „gaisrą laive Juodojoje“ jūroje, o ir įprastai prokremliškai nusiteikusių rusų žinutės socialiniuose tinkluose, kur pripažįstama ukrainiečių versiją: „Moskva“ buvo atakuotas, smarkiai apgadintas, įgula evakuota, o pats Rusijos laivyno pasididžiavimas, regis, nuskendo. To pasekmės gali būti toli siekiančios.

Nesupainiojamas galios simbolis

„TP-Link Archer AX53“ - „Wi-Fi 6“ maršrutizatorius, siūlantis didžiulę spartą, puikią aprėptį ir funkcijų turtingą programėlę (Apžvalga) 6752 „TP-Link Archer AX53“ – modernus maršrutizatorius, palaikantis „Wi-Fi 6“ technologiją ir siūlantis net 3 Gb/s spartą. Tai – įrenginys moderniems namams, kuriuose yra daug internetą naudojančių prietaisų, ypač tinkantis kompiuterinių žaidimų entuziastams bei visiems, kuriems svarbus greitas ir patikimas ryšys. Išsamiau

Suprantama, kol nepasirodė vaizdo įrašai ar nuotraukos iš įvykio vietos arba įgulos gelbėjimo operacijos – įprastai tai lydi katastrofiškas netektis jūroje ir to niekaip neįmanoma nuslėpti, „Moskva“ apšaudymas ar juo labiau nuskandinimas nėra oficialiai patvirtinta informacija.

Juo labiau, kad tai ne pirmas kartas, kai ukrainiečių šaltiniai praneša apie atakuotus rusų karo laivus. Dar kovo pradžioje ukrainiečių šaltiniai gyrėsi, kad šalies karinės pajėgos, konkrečiai salvinėmis ugnies sistemomis „Grad“ atakavo neapdairiai per arti Odesos srityje prie kranto priplaukusį patrulinį laivą „Vasilij Bykov“ ir jį arba smarkiai apgadino, arba nuskandino.

Tiesa, vėliau šis laivas pasirodė Rusijos okupuotame Sevastopolyje – sveikut sveikutėlis. Bet ir po tokio įtariamo sunaikinimo šios klasės laivuose, kurių rusai turi tris, pastebėti pokyčiai – dingo įprastai ant laivo bortų esantys numeriai. Svarstyta, kad taip rusai gali mėginti slėpti tikrus ar tariamus nuostolius, jei informacija apie sunaikintą laivą pasitvirtintų.

Tačiau „Moskva“ yra su niekuo nesupainiojamas ir joks borto numerių slėpimas nepadėtų – Rusija Juodojoje jūroje teturi vieną tokį „Slava“ klasės kreiserį, o dar du tarnauja Rusijos Šiaurės ir Ramiojo vandenyno laivynuose.

Tai yra seni laivai, kurių pagrindinė užduotis – kautis su priešininko laivais, konkrečiai atakuoti amerikiečių lėktuvnešius priešlaivinėmis raketomis P-1000 „Vulcan“ (SS-12 „Sandbox“ pagal NATO klasifikaciją) ir sukurti priešlėktuvinės gynybos skėtį kitiems laivams. Tam „Moskva“ ir kiti du „Slava“ klasės laivai naudoja trijų lygių priešlėktuvinės gynybos sistemas – nuo jūrinės S-300 versijos, iki artimojo nuotolio raketų bei pabūklų.

Kadangi „Moskva“, kitaip, nei modernesni ar modernizuoti Rusijos karo laivai, dalyvaujantys kare prieš Ukrainą neturi galimybės šaudyti sparnuotomis raketomis „Kalibr“, būtent priešlėktuvinės gynybos užduotys šiam laivui buvo svarbiausios: dengdamas kelis šimtus kilometrų oro erdvės „Moskva“ teoriškai turėjo saugoti kitus rusų karo laivus nuo ukrainiečių raketinių antpuolių.

„Labai jau nesiseka“

Būtent todėl iš pradžių buvo sunku patikėti, kad kaip tik į šį laivą smigo ukrainiečių raketos. Įdomu tai, kad kitaip, nei ankstesniais atvejais, ukrainiečiai mįslingomis žinutėmis palydėjo žinią apie „Moskva“ sunaikinimą.

Informaciją apie gaisrą ir sprogimą raketiniame kreiseryje „Moskva“ iš pradžių netiesiogiai patvirtino ir Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Du jūreiviai ne toje vietoje parūkė arba vėl pažeidė kokias nors saugos taisykles, labai jau nesiseka, – sarkastiškai gaisrą rusų karo laive pakomentavo A. Arestovičius. – Kaip Belgorodui nepasisekė, taip ir laivui Moskva.“

Ukrainos prezidento patarėjas turėjo omenyje sprogimus Belgorodo naftos saugykloje, kurių priežastimi Rusijos valdžia nurodė Ukrainos sraigtasparnių atakas. Ukraina oficialiai nepatvirtino, kad naftos saugyklą apšaudė jos ginkluotosios pajėgos. Tačiau keliuose vaizdo įrašuose buvo aiškiai matyti, kad naftos saugyklą nevaldomomis raketomis apšaudė būtent sraigtasparniai.

Šį kartą Maskva neskubėjo dėl atakos kaltės suversti Ukrainai, o valstybinis ruporas – naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituodama Gynybos ministeriją, patvirtino apie gaisrą raketiniame kreiseryje „Moskva“ ir dėl gaisro sprogusius šaudmenis. „Laivas smarkiai apgadintas, visa įgula evakuota. Gaisro priežastys nustatinėjamos“, – rašo naujienų agentūra.

Gaisrai, kylantis dėl aplaidaus jūreivių elgesio laivuose nėra jokia naujiena Rusijos laivyne, tačiau karo veiksmų zonoje, kai yra žinoma apie ukrainiečių turimus priešlaivines raketas „Neptun“ toks sutapimas būtų labai jau keistas.

Pirmą kartą 2015-siais viešai pristatyta priešlaivinė sistema „Neptun“ raketomis gali atakuoti už 300 km esančius taikinius jūroje, o 150 kg kovinė galvutė gali pridaryti milžiniškos žalos bet kuriam laivui. Tad net jeigu „Moskva“ buvo „tik“ smarkiai apgadintas, tokio seno laivo remontas sankcijų prispaustai Rusijai, kaip parodė viso Rusijos laivyno flagmano, lėktuvnešio „Admiral Kuznecov“ istorija, taptų nepakeliama našta.

Pastarasis laivas nuo 2017-ųjų iki šiol remontuojamas ir dar kelis metus turėtų būti remontuojamas Murmanske, kur net ir prisišvartavęs patyrė kelis rimtus incidentus.

Gėdingo pralaimėjimo atgarsiai

Ironiška ne tik tai, kad spėjamas „Moskva“ apšaudymas apipintas įvairių simbolių: šis laivas buvo pastatytas sovietiniais laikais Ukrainos Mykolajivo mieste, kurį per šį karą bandė paimti rusai, bet buvo nublokšti atgal. „Moskva“ taip pat yra garsiosios istorijos iš Gyvačių salos dalyvis – būtent šį laivą ant trijų raidžių pasiuntė ukrainiečiai ir tai tapo vienu ryškiausių simbolių, rodančių Ukrainos ryžtą, drąsą, valią ginti savo šalį.

Bet dar ironiškiau yra tai, kaip apie ataką prieš „Moskva“ atsiliepia patys rusai. Rusijos Strategijos analizės ir technologijų centro valdomo populiaraus tinklaraščio BMPD preliminariais duomenimis „Moskva išties buvo atakuotas raketomis „Neptun“ iš Ukrainos pakrantės. Esą dėmesį iš pradžių nukreipė ukrainiečių bepilotis orlaivis TB-2 „Bayraktar“, kurie dar prieš kelias dienas iki lemiamos atakos išbandė „Moskva“ gynybinius pajėgumus, o tada buvo paleistos dvi „Neptun“ raketos.

Palei vandenį skriejančios raketos esą smogė į kairįjį „Moskva“ bortą, o laivas ėmė semti vandenį ir pasviro. Dėl amunicijos detonacijos grėsmės – laive esama sprogti galinčių priešlaivinių, priešlėktuvinių raketų, pabūklų šaudmenų – nuspręsta evakuoti didžiąją dalį, t.y. 500 žmonių įgulą. Jų gelbėjimo operaciją apsunkino sudėtingos orų sąlygos.

„Preliminariais duomenimis, dideliam apgailestavimui, kreiseris papildė „Roskosmos“ povandeninių palydovų grupuotę“, – ironiškai pastebėjo BMPD, turėdamas omeny nebenaudojamus arba per incidentus į orbitą taip ir neišvestus Rusijos valstybinės kosmoso bendrovės kosminius palydovus, kurie grįždami į žemę dažniausiai nuskandinami jūrose.

Paskutinį kartą karo veiksmų metu tokio dydžio, kaip kreiseris, laivas buvo nuskandintas 1982-siais, kai britai atakavo argentiniečių kreiserį „Generolas Belgrano“. Tiesa, tuomet argentiniečiai galėjo tikėtis atakos iš gerokai pajėgesnio Karališkojo Laivyno.

Šiuo atveju, jei pasitvirtins informacija, kad „Moskva“ išties nuskendo, Rusijos karo laivas na**ui nukeliavo, tikėtina, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir visa Rusijos „specialioji karinė operacija“ – pervertinus savas galimybes, neįvertinus priešininko pajėgumų.

Paradoksalu, kad kol kas ukrainiečiai nebuvo panaudoję „Neptun“ ir tai galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, kad Rusijos pajėgos arba sunaikino šiuos priešlaivinius ukrainiečių pajėgumus, arba privertė juos slėptis, t.y. pavertė nepavojingais. Tokia klaida galėjo Rusijai kainuoti ne šiaip Juodosios jūros laivyno flagmaną, ne tik simbolinį laivą, pavadintą Maskvos garbei, bet ir priešlėktuvinės gynybos skėtį, kuris, ironiškai neapsaugojo nuo raketinės atakos savęs, nors turėjo ginti kitus laivus.

Paskutinį kartą tokį pažeminimą Rusijos laivynas yra patyręs Rusijos-Japonijos kare 1904-1905 metais: nepavykus sausumos kampanijai ir patyrus vieną nesėkmę po kitos vienintele Rusijos viltimi buvo laikomas būtent Rusijos laivynas. Keliuose mūšiuose, o ypač Cušimos jūrų mūšyje Rusijos laivynai buvo visiškai sutriuškinti ir Kremlius turėjo sutikti su gėdingomis taikos sąlygomis.

Komentarai (10)