Šiuolaikinės Rusijos kariuomenės galia turėjo parodyti visam pasauliui, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas po SSRS žlugimo grąžino savo šaliai buvusią didybę.

„Iš tikrųjų jo planas virto katastrofa: per du mėnesius trukusių kovų Ukrainos kariuomenė sunaikino daugiau nei 21 000 Rusijos karių ir mažiausiai 1 600 šarvuočių, taip pat dešimtis orlaivių ir Juodosios jūros laivyno flagmaną Maskva“, – rašė „The Economist“.

„The Economist“ anksčiau pranešė, kad Rusijos gynybos biudžetas viršija 250 milijardų dolerių, tris kartus daugiau nei Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos, tačiau panašu, kad didžioji gynybos dalis buvo prarasta dėl korupcijos.

Iki šiol Rusija nesugebėjo kontroliuoti dangaus ar sujungti savo oro pajėgų su tankais, artilerija ir pėstininkais. Persunkti korupcija ir negalintys pasimokyti iš savo klaidų, generolai atsisakė pažangių karinių doktrinų, naikindami miestus ir terorizuodami civilius.

To negalima pasakyti apie Ukrainos kariuomenę, kuri, neatsižvelgdama į mažesnio personalo ir technikos skaičius, didvyriškai pasipriešina įsiveržusiems kariams ir priima greitus sprendimus, naudodamasi realaus laiko žvalgybos duomenimis.

Pažeminimas Ukrainoje griauna naujausią Rusijos pretenziją į supervalstybės statusą. Kol karas tęsis, Putinas niekur kitur negalės vykdyti didelio masto operacijų. Greitai baigiasi įranga, amunicija ir darbo jėga. Atsižvelgiant į esamas ir būsimas sankcijas, Rusijos kariuomenės kovinio pajėgumo atkūrimo užduotis užtruks dar ilgiau.

Dabartinė padėtis gąsdina ne tik Putiną, bet ir likusį pasaulį, nes tolesnis Rusijos galios mažėjimas gali paskatinti dar labiau neapgalvotus Kremliaus veiksmus. Kalbame apie cheminius, biologinius ir branduolinius ginklus.

Anot leidinio, geriausia NATO strategija dabar būtų ugdyti pajėgumus, kad Rusijos Federacijai būtų sunku laimėti net teoriškai. Tai priverstų Putiną ir jo „supuvusią“ kariuomenę susilaikyti nuo bet kokių tolesnių atakų.

Komentarai (6)