Praėjusių metų kovą jis „SUSE Linux“ kūrėjus pavadino mulkiais, mat L. Torvaldsui nepatiko jų požiūris į operacinės sistemos saugumą. Vasarą jis ištiesė vidurinį pirštą bendrovei „nVidia“ ir šiuos vaizdo plokščių pardavėjus pavadino „pačia blogiausia kompanija“, su kuria teko susidurti „Linux“ bendruomenei. O dabar jis tulžimi apspjovė diskinius kaupiklius, rašo wired.com.

Jis sakė, kad dabar naudoja tik tokius nešiojamuosius ir stalinius kompiuterius, kurie duomenis saugo „Flash“ atmintyje – lygiai, kaip ir išmaniuosiuose telefonuose. Informacija diskiniuose kaupikliuose rašoma į besisukančias lėkštes, o „Flash“ yra puslaidinininkinis diskas (SSD, Solid State Drive), į kurį informacija įrašoma ir iš jo nuskaitoma kur kas greičiau.

Jo teigimu, diskiniai kaupikliai vis dar atlieka savo vaidmenį didelėse „prie tinklo prijungtose talpyklose“ (NAS, Network Attached Storage) - duomenų centruose esančiuose aparatuose, per kuriuos keliauja milžiniški informacijos srautai. Bet paprastų žmonių naudojami kompiuteriai yra visai kitas reikalas. „Žinoma, gal tos besisukančios lėkštės visai tinkamos kai kuriose NAS dėžėse, kuriose laikote milžiniškas rinkmenas (arba tose debesinėse duomenų saugyklose, kuriose dėl interneto greičio pačių diskų laukimo trukmė tampa neesminiu dalyku). Bet tikrame kompiuteryje? Fui. Šalin, šėtone“, - sakė L. Torvaldsas.

Ir jis nėra vienintelis tokios radikalios nuomonės šalininkas. Užkietėję programinės įrangos kūrėjai jau seniai labiau mėgsta programuoti kompiuteriais, kuriuose informacija rašoma į SSD, o ne į diskinius kaupiklius. Pastaruoju metu tokios informacijos talpyklos pasiekė ir plačiąją visuomenę – tuose pačiuose išmaniuosiuose telefonuose, taip pat – pačiuose ploniausiuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose. „Flash“ atmintis gana tvirtai žengė ir į duomenų centrus. Visos pirmaujančios technologijų bendrovės - „Microsoft“, „Facebook“, „Google“, „Amazon“ ir kitos – savo milžiniškuose duomenų centruose dalį informacijos saugo SSD diskuose.

Tenka pripažinti, kad SSD talpyklos vis dar yra kur kas brangesnės nei diskiniai kaupikliai. Bet jų kaina nukrito pakankamai, kad būtų verta pagalvoti kuris pirkinys yra ekonomiškai naudingesnis. Pavyzdžiui, duomenų centruose „Flash“ atmintis yra ideali duomenų bazėms, iš kuriose vyksta milžiniškų mastų informacijos kaita.

O programuotojai yra dideli SSD kaupyklų šalininkai ne tik kompiuteriuose, bet ir duomenų centruose. Mat rašant programinę įrangą ją reikia optimizuoti veikimui diskiniuose kaupikliuose, numatyti laukimo trukmes. Naudojant SSD diskus tai yra nebereikalinga.

Nenuostabu, kad L. Torvaldsas programuoja tik kompiuteriais, kuriuose yra SSD talpyklos. Bet informacijos įrašymo ir skaitymo greitis nėra vienintelis dalykas, kuriame jis įžvelgia SSD privalumą. „Kad jau procesoriai yra ganėtinai greiti, mano pagrindinis reikalavimas yra pakankamai tyliai veikianti sistema su SSD disku. Jei mano katei šauna į galvą užsikarti man ant kelių kol dirbu, vienintelis garsas, kuris girdisi kambaryje, turėtų būti katės murkimas, o ne kompiuterio ūžimas“, - „Slashdot“ lankytojams sakė L. Torvaldsas.

Jis atskleidė, kad „Linux“ bendruomenei vadovauja iš savo namų, naudodamas visiškai neypatingą kompiuterį.

„Pati neįprasčiausia mano kompiuterio dalis tikriausiai yra jo geras korpusas. Neprisimenu tikslaus jo gamintojo, bet jis yra su apsaugomis nuo vibravimo ir kitų triukšmų. Ir dar kompiuteryje yra viena iš didesnių „Intel“ SSD kaupyklų“, - sakė programavimo guru.