Atsinaujinančius išteklius energijai gaminti naudojantys verslininkai turėtų gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų, bet ne iš elektros tarifo, kuris taikomas tiek verslui, tiek vartotojams, mano energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

„Nereiškia, kad ketiname atsisakyti atsinaujinančios energetikos plėtros, bet pripažinkime ir tai, kad kol parama saulės ir vėjo energijos gamintojams vyksta didinant tarifą, tai daug neprisideda prie mūsų ekonomikos konkurencingumo augimo. Reikia ieškoti kitų alternatyvų jų finansavimui, pavyzdžiui, per europinius fondus. Ketiname siūlyti mažinti atsinaujinančios energetikos subsidijas įtraukiant jas į tarifą ir siekti kuo didesnio jų finansavimo iš europinių struktūrinių fondų“, - per žurnalo „Valstybė“ organizuojamą Lietuvos ekonomikos konferenciją sakė J. Neverovičius.

Energetikos ministras ragino pastebėti ir tai, kad ne vienoje Europos šalyje yra peržiūrima, kaip finansuojama energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.

„Vokietija žada peržiūrėti savo sprendimą 2017 m. nutraukti saulės energetikos subsidijavimą ir žada tai padaryti dar anksčiau. Nyderlandai nuo 2011 m. neberemia saulės energijos ir jūros bei vėjo energetikos. Vėjo ir saulės energijos nesubsidijuoja Ispanija. Ministerijoje bus parengti pasiūlymai dėl tolimesnės atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtros, kur bus apibrėžti pagrindiniai rėmimo principai, bus pateikti pasiūlymai ir dėl visos biokuro ruošimo tiekimo energijos gamintojams grandinės skatinimo“, - pažadėjo J. Neverovičius.

Jis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pagaminama apie 22 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.

„Praktika ir tendencijos rodo, kad ten, kur jis naudojamas šildymo kainos mažėja. Dar daugiau, biokuro, kaip vietinio ištekliaus naudojimas, turi tiesioginę įtaką šalies ekonominiams rodikliams“, - sakė ministras.

J. Neverovičius vardijo, jog plėtojant šį sektorių atsirastų daugiau darbo vietų, būtų kuriama pridėtinė vertė vietos gyventojams, verslui ir šalies BVP.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad savo programoje Vyriausybė įsipareigojo atlikti skalūnų dujų žvalgybą, o ateityje, kai tam bus tinkamai pasirengta, spręsti jų gavybos klausimus“, - sakė ministras ir pridėjo, jog šalis neturėtų užkirsti sau kelio naudoti pigesnius energijos išteklius.

Regioniniai partneriai atominės dar nori

Pasak J. Neverovičiaus, šiuo metu svarbiausiais šalies energetiniais projektais išlieka elektros ir dujų jungtys su kaimyninėmis valstybėmis, o sprendimas dėl atominės elektrinės turi būti nacionaliniu sprendimu.

„Per pastarąsias kelias savaites buvau susitikęs su kolegomis iš Latvijos ir Estijos ir galiu labai aiškiai pasakyti, kad interesas įgyvendinti bendrą branduolinės jėgainės projektą, jeigu jis bus komerciškai patrauklus, išlieka. Turime bendrą supratimą“, - dėstė J. Neverovičius.

Anot jo, realizavus šį projektą būtų suformuotas geopolitinis ir geoekonominis Baltijos šalių blokas.

Komentarai (0)