DELFI žurnalistai kartu su savo srities profesionalų komanda lankėsi Lazdynų mikrorajone. Trijų kambarių buto gyventojai skundžiasi, kad išleidžia neįprastai daug vandens. Specialistai patikrino butą ir patarė, kaip namų sąlygomis išsiaiškinti, ar skaitikliai rodo teisingus duomenis.

Namas, kuriame lankomės, pastatytas 1971m. Bute prieš 4 metus atliktas kapitalinis remontas. Dviejų asmenų šeima per mėnesį suvartoja vidutiniškai 14 kubinių metrų karšto ir 7 kubinius metrus šalto vandens. Taip pat šeimininkams dažnai tenka keisti LED lemputes – nuolatinis jų perdeginėjimas kelia gyventojams nerimą.

Daugiausia patarimų šį kartą turėjo „Mano būsto“ energinio efektyvumo paslaugų vystymo grupės vadovas Šarūnas Šetikas. Tiek šio būsto šeimininkams, tiek naujienų portalo DELFI skaitytojams bei žiūrovams specialistas patarė nepirkti nei pačių pigiausių, nei – brangiausių energiją taupančių LED lempučių.

„Dažna lempučių perdegimo priežastis – prastas gamintojas. Tą galima pamatyti ir šiame bute. Tai yra nekokybiškas gaminys, nepatikimas gamintojas. Produktas yra nebrangus, panaudoti pigūs elementai. Pats LED šaltinis yra faktiškai amžinas. Jis turi gerą aušinimą ir galėtų šviesti tikrai ne vieną dešimtmetį. Bet dėl prastos aušinimo kokybės šaltinis miršta arba miršta elektroniniai lemputės komponentai“, – dažną lempučių perdegimo priežastį įvardino pašnekovas.

Šarūnas Šetikas stebėjosi ir būsto šeimininkų išleidžiamo vandens kiekiu. Specialistas tikina, kad patikrinti skaitiklių rodomų duomenų teisingumą galima dviem būdais.

„Pirmasis – kreiptis į įmonę, kuri sumontuotų ultragarsinius prietaisus ant vamzdžio, kurie matuoja pro vamzdį pratekančio vandens kiekį. Antrasis būdas – kur kas paprastesnis. Pasitikrinti, ar skaitikliai meluoja ar ne, gyventojai gali pripylę vandens į žinomo tūrio talpą ir palyginti išleistą tūrį su skaitiklio parodymais. Tai gali būti pripildyta vonia ar kibiras. Užtenka atsukti čiaupą ir palyginti buitiniu būdu“, – patarimus dalina „Mano būsto“ energinio efektyvumo paslaugų vystymo grupės vadovas Šarūnas Šetikas.

Butą įvertinęs „Mano meistras“ projektų vadovas Ramūnas Miškinis šeimininkams turėjo ir pagyrimų, ir priekaištų. Specialistas palankiai komentuoja tai, kad įrenginėjant vonią po ja buvo paliktas revizinis plyšys. Tačiau, jei trūkęs vamzdis aukščiau gyvenančių kaimynų bute sukeltų avariją ir užlietų mūsų lankomą butą, pastarojo savininkai turėtų griauti būsto koridoriuje esančią gipskartonio sienelę, kuri aklinai uždengia bendrus namo stovus.

Butą apžiūrėjęs saugos tarnybos „Mano sauga“ vadovas Arūnas Lobanovas kiek nustebo, kad pirmame aukšte esančio buto šeimininkai nepasirūpino net minimalia apsaugos sistema. Vien tik užrakinami plastikiniai langai, anot specialisto, nepadės apsaugoti būsto nuo įsilaužėlių.

„Buto šeimininkai yra įsirengę plastikinius langus su metaliniu užraktu. Tai – gerai. Jų taip lengvai neišspirsi ar neišstumsi. Tačiau butas – pirmame aukšte. Visada yra pavojus, kad vagys langą gali tiesiog išdaužti. Pasiūlyčiau įmontuoti ir stiklo dūžių daviklį. Tiesa, apie jį reikėtų pagalvoti dar prieš pradedant remontą. Tuomet ir lengviau ir pigiau tai padaryti. Sveikintina, kad buto šeimininkai yra apsidraudę savo būstą, tačiau vagystės visada yra labai nemalonios emociškai. Siūlau nuo to apsisaugoti kiek įmanoma labiau“, – pasakojo A. Lobanovas.

Priešgaisrinės apsaugos specialistas Aurimas Gudžiauskas buto šeiminikams pasiūlė įsirengti autonominį dūmų detektorių arba po ranka visada turėtį pirmines gesinimo priemones. Renkantis gesintuvą specialistas patarė visada žiūrėti į galiojimo datą ir vėliau nepamiršti kasmet jo patikrinti.

Komentarai ()