[Išsami tema] Karui Ukrainoje – 100 dienų: kokie svarbiausi įvykiai nutiko per šiuos sudėtingus 3 mėnesius (Įvykių apžvalga, Video)  ()

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 d. paskelbė vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, Rusija tikėjosi greitai užgrobti sostinę Kyjivą.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2022-06-03 [Išsami tema] Karui Ukrainoje – 100 dienų: kokie svarbiausi įvykiai nutiko per šiuos sudėtingus 3 mėnesius (Įvykių apžvalga, Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Birželio 3 d., penktadienį, sueina 100-oji dienos žiauraus Rusijos pradėjo karo diena.

Putinui nepavyko pasiekti pradinio tikslo – greitai užimtii visą Ukrainą, suversti Volodymyro Zelenskio vyriausybę ir įkurti Maskvai lojalią marionetinę administraciją.

Dešimtys tūkstančių Ukrainos civilių žuvo, o milijonai ukrainiečių pabėgo iš savo tėvynės, todėl konfliktas tapo reikšmingiausiu karu Europoje per 80 metų.

Žemiau pateikiame Putino invazijos į Ukrainą svarbiausius įvykius per 100 dienų.

Putinas pradeda karą

vasario 24 d.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją prieš kaimyninę Ukrainą, pažadėdamas „demilitarizuoti“ ir „denacizuoti“ šalį bei pakeisti jos lyderius. Jo pajėgos įsiveržė į šalį iš trijų frontų, priversdamos dešimtys tūkstančių ukrainiečių pasitraukti.

Rusija žengia į Kyjivą, bombarduoja Charkivą

kovo 1 d.

JAV pareigūnai pranešė, kad dešimčių kilometrų ilgio rusų tankų, šarvuočių ir artilerijos vilkstinė artėja prie Ukrainos sostinės Kijevo, baiminamasi dėl miesto puolimo. JK žvalgyba teigė, kad vilkstinė galėjo siekti apsupti miestą, tačiau dėl Ukrainos pasipriešinimo ji įstrigo.

 

Kovos tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų sustiprėjo už sostinės ribų. Ukrainos pareigūnai nurodė civiliams paruošti Molotovo kokteilius, skirtus kovoti su įsiveržusia Rusijos kariuomene.

Rusija jau pradėjo beatodairiškus išpuolius prieš civilines teritorijas, pranešė žmogaus teisių grupės.

Antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive Rusijos raketa pataikė netoli vyriausybės pastato.

Mariupolio puolimas

kovo 2 d.

Rusija pradėjo puolimą pietrytiniame Mariupolio uoste, strateginiame uostamiestyje prie Azovo jūros, kuris yra sausumos koridoriaus dalis nuo rytinio Donbaso regiono, besiribojančio su Rusija, iki Krymo, kurį Kremlius aneksavo 2014 m.

Putino pajėgos užėmė Chersoną – Juodosios jūros uostamiestį pietų Ukrainoje. Tai tapo pirmuoju dideliu miestu, kurį užėmė Putino pajėgos, Rusijai toliau smogiant į daugiau civilių taikinių.

Šimtai Ukrainos protestuotojų išėjo į gatves skanduodami, mojuodami Ukrainos vėliavomis ir laikydamiesi plakatų, o šalia stovėjo Rusijos pajėgos.

Rusijos kariuomenė užėmė Zaporožės atominę elektrinę

 

kovo 4 d.

Rusijos kariuomenė užėmė Zaporožės atominę elektrinę – didžiausią atominę elektrinę Europoje ir tarp 10 didžiausių pasaulyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „jokia šalis, išskyrus Rusiją, niekada nešaudė į branduolinius blokus. Tai pirmas kartas mūsų istorijoje", pridūrė, kad „teroristinė valstybė dabar griebėsi branduolinio teroro".

Civiliai bėga, ligoninė buvo subombarduota

 

kovo 8 ir 9 d.

Ukrainiečiai pabėgo iš šiaurės rytų esančio Sumų miesto humanitariniu koridoriumi.

Ukraina apkaltino Putino karius apšaudžius gimdymo namus Mariupolyje, nusinešus daugybę aukų. Zelenskis bombardavimą pavadino „žiaurumu“.

Civilių mirčių daugėja

kovo 15 d.

 

Iki kovo vidurio, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po Putino puolimo Ukrainoje, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pranešė, kad žuvo mažiausiai 636 civiliai, o dar 1125 buvo sužeisti.

Kijevo puolimas žlunga

kovo 25 d.

Praėjus mėnesiui nuo invazijos ir nepavykus užgrobti Kijevo, Putinas pakeitė savo karinę strategiją.

Maskva pranešė, kad perkels savo dėmesį į šalies rytus – Ukrainos Donbaso regioną. Rusija taip pat sustiprino savo operacijas Mariupolyje, dabar jau kelias savaites apgultame ir nuolat apšaudomame.

Vakarų žvalgybos naujienos teigė, kad Rusijos pajėgos, atrodo, susiduria su tiekimo ir moralės problemomis, o Ukrainos kariai ir toliau įnirtingai priešinasi.

Bučos žudynės

balandžio 2 d.

Rusijos kariuomenei traukiantis iš Kijevo srities, pasirodė pranešimų apie civilių aukas, kurie buvo nušauti surišti už nugaros. Šalia Ukrainos sostinės greitkelyje buvo rasti nuogų moterų kūnai, o kiemuose, automobiliuose ir gatvėse aptikti lavonai.

 

Ukrainos valdžia pranešė tirianti galimus Rusijos pajėgų karo nusikaltimus. Kremlius neigė bet kokius kaltinimus, susijusius su civilių gyventojų žudymu Bučoje.

Kreiserio „Moskva“ nuskandinimas

balandžio 14 d.

Raketų kreiseris „Moskva“, Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas, nuskendo praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukraina pareiškė padariusi didelę žalą laivui raketos smūgiu. Rusija kaltinimus atmetė, sakydama, kad bet kokią žalą padarė laive kilęs gaisras, dėl kurio sprogo kai kurie šaudmenys.

Prasideda Donbaso mūšis

balandžio 19 d.

Rusija atnaujino puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kurį Rusija pripažino nepriklausomu.

„Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso“, – vaizdo kreipimesi sakė Zelenskis ir pridūrė, kad „didelė visos Rusijos kariuomenės dalis dabar sutelkta šiam puolimui“.

Civiliai evakuoti iš „Azovstal“ plieno gamyklos

 

gegužės 7 d.

Visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš Mariupolio „Azovstal“ plieno gamyklos. Šimtai civilių Ukrainos gyventojų prisiglaudė plieno gamykloje, paskutinėje Ukrainos tvirtovėje Mariupolyje, kai Rusijos pajėgos siekė apgulti miestą.

Mariupolio žlugimas

gegužės 18 d.

Rusijos valdžia pranešė, kad beveik 1000 Ukrainos kovotojų, gynusių „Azovstal“ plieno gamyklą, pasidavė po kelias savaites trukusių intensyvių kovų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Putinas garantavo, kad su pasidavusiais kariais bus elgiamasi „pagal tarptautinius standartus“.

Donbaso mūšis intensyvėja

gegužės 30 d.

Putinas siekia karinės pergalės bandydamas užgrobti likusią Donecko ir Luhansko sritį, kurių dalis nuo 2014 metų buvo kontroliuojami Kremliaus remiamų separatistų.

Intensyviausios kovos šiuo metu vyksta dėl Severodonecko.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(0)
(0)
(0)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()