Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos kaltinimai Vilniui dėl prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo yra jos karo prieš Vakarus dalis. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ diskutavę politikai įžvelgė ne tik galimas klaidas, bet ir šansus situaciją pagerinti.

Kirkilas: ar tikrai čia viskas teisiškai tvarkinga?

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog jam kyla klausimų dėl pritaikytų sankcijų.

„Aš labai nenustebau, nes visoje šioje įtemptoje situacijoje anksčiau ar vėliau dėl Kaliningrado tranzito kas nors turėjo įvykti. Sankcijos buvo pritaikytos, apie tai buvo seniai žinoma, jau trys mėnesiai. Klausimas, kad Rusija pasinaudos užsipulti mus, tuo visiškai neabejojau.

Klausimas yra tik vienas – bet tą turėtų paaiškinti komisija – sankcijos yra pritaikytos sunkiesiems metalams, statybinei medžiagai, tačiau jos yra pritaikytos kuomet šitas prekes iš Rusijos veža į, tarkime, Europos Sąjungą. Šiuo atveju jie veža sau, į savo anklavą. Ir čia yra klausimas – ar tikrai čia viskas teisiškai tvarkinga“, – kalbėjo buvęs premjeras G. Kirkilas.

Buvęs premjeras G. Kirkilas Žinių radijo laidoje sakė pritariantis diplomato Albino Januškos pasiūlymui išnaudoti šią situaciją ir parodyti NATO partneriams, kad „Lietuva yra daug pavojingesnėje padėtyje“.

„Yra jau padaryta, kas padaryta, nieko čia ypatingai neatšauksi, Europos Komisija galbūt dar ką nors paaiškins. Galvoju, kad ji betarpiškai turi kalbėtis su Rusija, ne tik mus guosti. Bet aš iš dalies pritarčiau A. Januškai – turime pasinaudoti šita proga ir dar kartą parodyti savo NATO partneriams, kad tikrai Lietuva yra daug pavojingesnėje padėtyje nei mūsų kaimynai – latviai ar lenkai.

Dėl to NATO viršūnių susitikime turi būti priimti sprendimai dėl dar didesnio NATO karinių pajėgų atstovavimą čia. Nes ne tik rytinė, bet ir vakarinė siena mums yra reikalinga“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Politikas teigė, jog Lietuva yra „pačioje sunkiausioje padėtyje, jei taip galima sakyti“.

„Mūsų politikai turi veikti vieningai, šiandien aš to nematau“, – situaciją komentavo buvęs premjeras G. Kirkilas.

Jis teigė, jog dėl tokio sprendimo Rusiją turėjo informuoti „net ne Lietuva, o ES“.

„Nežinau, ar tai buvo padaryta, tokios informacijos mes neturime. Bet šitoje situacijoje, nepaisant visko – kad turime neprognozuojamą kaimyną, elgtis reikia maksimaliai atsargiai ir atsakingai“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas G. Kirkilas.

Paklaustas, kokios gali būti Rusijos reakcijos, buvęs premjeras teigė, jog tai yra Rusijos vidaus rinkai skirta propaganda.

„Kaip visada, jie daugiau užsiima įvairia propaganda, čia daugiau vidaus vartojimui. (…) Aš nemanau, kad imtųsi konkrečių veiksmų, bet propagandai šitą situaciją išnaudos. Ir Rusijoje tiems, kurie abejoja dėl karo, pasitarnaus. Manau, kad daugiausiai, greičiausiai tai išnaudos savo vidaus politikai“, – sakė buvęs premjeras G. Kirkilas.

Jis teigė, jog ES valdžia šio sprendimo tikrai neatšauks.

„Sprendimai atšaukti tikrai nebus. Tikrai ES pozicijos nešvelnins, Rusija naudos tą propagandą. Bet kiek propaganda veikia mūsų žmones – štai kur klausimas. (…) Reikia tai išnaudoti dar sustiprinti savo apginamumą“, – Žinių radijo laidoje teigė buvęs premjeras G. Kirkilas.

Januška: į grasinimus reikia žiūrėti rimtai, bet nedrebinti kinkų

Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras A. Januška teigė, jog „įvyko tai, kas įvyko“ ir Rusijos grasinimai neturėtų būti nuvertinti.

„Lietuva norėjo, ar nenorėjo, bet gavo argumentus šiandien. Ir nuvertinti, kad tai nėra grėsmės Lietuvai, ar tai yra tik propagandinė Rusijos akcija, aš taip nevertinčiau, čia yra rimta problema. Paradoksalu yra tai, kad Lietuva derasi su NATO kai kuriomis valstybėmis dėl savo apginamumo.

Ir tai nėra priimtina – kaip Ukraina prašo ginklų, taip ir mes turime prašyti, kad ateitų bent jau brigada į Lietuvą, bet jos nėra. Brigada, kuri yra Berlyne, nėra sprendimas. Čia nėra jokios pergalės, tai yra rimta situacija. Ir atitinkamai reikia reaguoti ir jau kalbėti ne apie brigadą, bet apie diviziją, rimtą priešlėktuvinę ir oro gynybą“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas A. Januška.

A. Januška priminė, jog NATO viršūnių susitikime bus priimta ilgalaikė strategija, paskutinį kartą jį keista prieš 12 metų.

„Jeigu mes dabar strategijoje apsiribosime priskiriama brigada iš Berlyno, tai ir bus taip, toks bus konsensusas ilgam laikui. Mums reikia pasiekti, kad NATO strategijoje būtų įteisinti visi dalykai, kurių mums reikia. O kaip juos padėti – mes nesame pasidarę namų darbų“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Januška.

Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras A. Januška teigė, jog į grasinimus reikia žiūrėti rimtai, bet „nedrebinti kinkų“.

„Jau visos reakcijos iš esmės buvo. Taip sakant – grasinimai, į juos reikia rimtai žiūrėti, nenuvertinti jų, bet nedrebinti kinkų, o atitinkamai veikti. Bet vien komentuoti tai, ką, ką Rusija darys nėra pakankama, Lietuva turi susitelkti ir veikti“, – pabrėžė A. Januška.

Savickas: tai delikati situacija

Seimo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas laidoje „Dienos klausimas“ priminė, jog per artimiausius kelis mėnesius įsigalios naujos sankcijos, kurios buvo priimtos kitais paketais.

„Ir turime iš šiandienos situacijos mokytis ir žiūrėti į priekį“, – tikino politikas.

L. Savickas teigė, jog kol kas atsakymų – labai mažai, todėl opozicija baigia formuluoti klausimų ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei sąrašą.

„Tikėkimės, kad viso labo įvyko tik prasta komunikacija, o realūs darbai buvo padaryti. Bet kad tam sužinotume, turime suformuluoti klausimus ir gauti į juos atsakymus“, – sakė L. Savickas.

Seimo narys L. Savickas pabrėžė, jog Kaliningrado klausimas jau ilgus metus sprendžiamas delikačiai.

„Šis klausimas išskiria Lietuvą tikriausiai iš visų kitų ES valstybių narių. Nes tai yra didžiulė specifika mums kaip šaliai, laikytis mūsų prisiimtų teisinių įsipareigojimų dėl tranzito užtikrinimo, kas buvo klausimas nuo pat mūsų sugrąžintos Nepriklausomybės buvo delikačiai ir jautriai spręstas. Ir tuo pačiu išlaikant ir sankcijų politiką.

Kas aiškėja šiuo metu, tas požiūris yra susijęs su tuo, kad sankcijos nėra tiesiogiai dėl tranzito. Tačiau sankcijos yra orientuotos į prekes, kurioms yra taikomos sankcijos. Ir jeigu jos juda iš Kaliningrado į Rusijos teritoriją per vieną iš ES valstybių, būtent toms prekėms yra taikomos sankcijos. Bet pats tranzitas kaip toks nėra tiesiogiai apimamas sankcijų“, – teigė Seimo narys L. Savickas.

Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.

Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15–ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams.

Komentarai (2)