Suomija ir Estija susitarė dėl strateginio Suomijos įlankos uždarymo: Baltijos jūra tampa NATO „ežeru“, Sankt Peterburgas atkertamas (1)
Suomija ir Estija pasiekė susitarimą, pagal kurį jų atitinkami kariniai jūrų laivynai integruos savo pakrančių gynybą, kad būtų geriau koordinuojami ir uždarytų Suomijos įlanką priešo laivams.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viena sritis, kurioje Suomijos narystė NATO turės drastišką poveikį, yra strateginė padėtis šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, įskaitant Suomijos įlanką.
Mažoje įlankoje yra keletas judresnių pasaulio jūrų kelių, įskaitant keleivinius keltas, naftos ir dujų eksportą ir kitą prekybinę laivybą. Rusijos požiūriu tai taip pat yra vartai į vandenynus laivams, plaukiantiems į Sankt Peterburgo regioną ir iš jo, taip pat tranzito maršrutas bet kokiems karinio jūrų laivyno laivams, plaukiojantiems tarp dviejų pagrindinių Rusijos Baltijos laivyno bazių – Baltijsko Kaliningrade ir Kronštato šalia Sankt Peterburgo.
Estijos gynybos ministro Hanno Pevkuro anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Suomija ir Estija pasiekė susitarimą dėl pakrančių gynybos integravimo. Šis žingsnis reikš, kad Suomija ir Estija galės uždaryti jūrų kelius į Sankt Peterburgą ir iš jo Rusijos antvandeniniams laivams, taip sukurdamos tai, ką Pevkuras pavadino NATO priklausančia vidaus jūra.
Koncepcijos esmė yra antžeminės raketų baterijos, kurias valdo abi šalys, taip pat Suomijos karinio jūrų laivyno antvandeniniai laivai. Tai bus Estijai skirtos „Blue Spear“ raketos, kurias sukūrė „Proteus Advanced System“. Sistema neseniai buvo pristatyta „Eurosatory 2022“.
Ironiška, bet pirmoji šalis, kuri bandė uždaryti Suomijos įlanką, buvo carinė Rusija, kai Nikolajus II įsakė abiejuose Suomijos įlankos krantuose pastatyti pakrantės artileriją, kad būtų galima apsaugoti tuometinę Rusijos sostinę.
Po caro žlugimo ir Estijos bei Suomijos nepriklausomybės po Pirmojo pasaulinio karo, didžioji jų dalis pateko į nepriklausomybę atkūrusių šalių rankas, kurios tarpukario metais vedė slaptas derybas dėl integruotos pakrantės gynybos. Derybos ilgainiui įstrigo, o sovietų okupacija Baltijos šalyse po Antrojo pasaulinio karo reiškė, kad praeis beveik šimtmetis, kol dabar planai išsipildys.
