Ukrainos kariuomenei išlaisvinus Chersoną ir sunaikinus į Krymą vedantį tiltą, Rusijos visuomenę ištiktų šokas, prezidentas Vladimiras Putinas netektų politinės valdžios, o tuo pačiu ir gyvybės, įsitikinęs politologas Andrejus Piontkovskis. Nepriklausomos tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas pastebi, kad sprendžiant iš slapta gautų duomenų, Rusijos specialiosiose tarnybose didėja nepasitenkinimas V. Putinu, tačiau apie tai diskutuojama tik siauruose patikimų bendraminčių grupėse. V. Putiną keikiantys rusų saugumiečiai toli gražu nesiekia taikos su Ukraina, jie trokšta dar žiauresnio karo.

Politologas įsitikinęs, į G20 susitikimą V. Putinas tikrai nevyks

Tikimybė, kad Vladimiras Putinas asmeniškai dalyvaus lapkritį Indonezijoje vyksiančiame G20 viršūnių susitikime – lygi nuliui, sako Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) gyvenantis žinomas rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

Anot eksperto, Kremlius jau ruošiasi oficialiai atsisakyti vykti į galingiausių pasaulio šalių vadovų susitikimą, tai liudija ir siunčiami pirmieji signalai, esą sprendimas priklausys nuo saugumo sąlygų.

Tuo pačiu politologas pastebi, kad šiuo metu politinė padėtis Rusijoje, tuo pačiu ir paties V. Putino likimas tapo tiesiogiai priklausomi nuo to, kaip fronte seksis Ukrainos kariuomenei. Jeigu ukrainiečiams pavyktų pasiekti ženklių karinių laimėjimų, Rusijoje neišvengiamai prasidėtų esminiai pokyčiai.

„Aš nebūčiau tikras, ar V. Putinas išgyvens iki lapkričio, pažiūrėkite, kaip viskas vyksta. Manau, kad Chersono išlaisvinimas ir Krymo tilto sunaikinimas sukeltų tikrą šoką Rusijoje, tiek visuomenėje, tiek ir vadovybės bunkeryje, o V. Putinas prarastų politinę valdžią. O jos praradimas savaime nulemtų ir fizinę mirtį“, – Ukrainos naujienų kanalui „Unian“ sakė A. Piontkovskis.

V. Putino mirties trokšta ir karo priešininkai, ir ultrafašistai

Analizuodamas visuomenės nuotaikas karą Ukrainoje pradėjusioje Rusijoje jis pastebi, kad net ketvirtadalis visuomenės trokšta V. Putino mirties. Įdomu tai, jog ši visuomenės dalis kardinaliai skiriasi, pakarti V. Putiną trokšta ir karo priešininkai, ir ultrafašistai.

„Rusijoje apklausų rezultatais tikėti negalima, todėl stebėdamas rusų politikus ir žiniasklaidą, atlikau savo analizę. Apie 15 proc. gyventojų pasisako prieš karą, 10 proc. – ultrafašistai, kritikuojantys V. Putiną, kad jis deda per mažai pastangų.

Taigi, šie 25 proc. sutartinai reikalauja pakarti V. Putiną, o 75 proc. rusų – pilkoji masė, kuriai tiesiog nusispjauti ir į karą, ir į V. Putiną“, – minėjo politologas ir publicistas A. Piontkovskis.

Jau anksčiau ne kartą sakęs, kad Rusijos prezidentas V. Putinas negalės išlikti poste, jeigu bus išlaisvintas Chersonas ir subombarduotas Krymo tiltas, A. Piontkovskis pastebi Kremliuje vykstančius galios perdalinimo procesus.

R. Kadyrovas rengiasi išgyventi, kai Rusijoje neliks V. Putino

„Labai aktyviai ieškoma atpirkimo ožio. V. Putinas rodo į generolus, šie – į jį. Labai aktyviai reiškiasi ir Ramzanas Kadyrovas, tai suprantama, nes jis orientuojasi į Rusiją po V. Putino. Jis turi savo kariuomenę ir puikiai suvokia, kad Rusijos kariškiai jo tiesiog nekenčia. V. Putinas tiesiog pralaimėjo karą Čečėnijoje ir už taikos Rusijoje iliuziją R. Kadyrovui moka didžiulę duoklę.

R. Kadyrovas puikiai supranta, kad net jeigu bus paskirtas Nacionalinės gvardijos vadu, ar viceprezidentu, jau kitą dieną savo kabinete bus nušautas į pakaušį. Todėl jis tikrai niekur nevažiuos, liks Čečėnijoje.

O tai, kaip jis elgiasi, demonstruoja savo nepriklausomumą, rodo, kad Rusijos byrėjimo procesas jau prasidėjo“, – konstatavo A. Piontkovskis.

Vertindamas Čečėnijos despoto R. Kadyrovo elgseną, politologas pastebi kiek anksčiau nuskambėjusį jo prašymą prie rezidencijos įrengti priešlėktuvinės gynybos sistemas.

„Jis jau gyvena postputiniškoje Rusijoje. Manevruoja, kad išsaugotų savo kariuomenę ir galėtų save pateikti čečėnams kaip gynėją, galintį apsaugoti šalį nuo dar vienos Rusijos invazijos“, – sakė politologas A. Piontkovskis.

V. Putinu jau nusivilia ir specialiosios tarnybos

Apie tai, jog Kremliuje vyksta kova dėl valdžios, specialiųjų tarnybų atstovai reiškia nepasitenkinimą V. Putinu pastebi ir platų informatorių tinklą turinčios tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kaip pastaruoju metu viešojoje erdvėje reiškiasi karo nusikaltėlis, buvęs prorusiškų separatistų Ukrainoje vadeiva Igoris Girkinas, dar žinomas Strelkovo pravarde. Nors šio veikėjo, buvusio karinės žvalgybos GRU pulkininko tarsi niekas nebesieja su Rusijos valdžia, kurią jis aršiai kritikuoja, Ch. Grozevo vertinimu, už jo nugaros stovi įtakinga jėgos struktūra – GRU.

„Nėra kito tokio žmogaus, turinčio kelių šimtų tūkstančių skaitytojų auditoriją, kuriam būtų leidžiama prezidentą V. Putiną vadinti „klounu“. Greičiausiai jisai atspindi dalies jėgos struktūrų atstovų nuomonę, kurie įsitikinę, kad nuo pat pradžios karas vyksta netinkamai. Kad jį reikėjo pradėti daug anksčiau, vykdyti visuotinę mobilizaciją, kariauti dar žiauriau“, – žurnalistės Julijos Latyninos tinklalaidėje kalbėjo „Bellingcat“ tyrėjas Ch. Grozevas.

Šiuo metu Austrijoje gyvenantis ir su Rusija susijusiems tyrimams vadovaujantis Ch. Grozevas pastebi, kad vykstant kovai dėl valdžios, jaučiamos ir vis didėjančio nepasitenkinimo V. Putinu nuotaikos. Pasak Ch. Grozevo, iš šaltinių sužinota, kad V. Putinu nepatenkinti karo samdiniai, gauta ir kur kas įdomesnės informacijos.

„Neseniai peržiūrėjau buvusio FSB generolo elektroninio pašto dėžę, kuris anksčiau kuravo tokius žmones, kaip I. Girkinas. Dabar buvę globotiniai jam siunčia laiškus su juokeliais apie V. Putiną, atvirai žavisi Ukrainos kariuomene ir valstybės propaganda, konstatuoja, kad Rusijoje iš tiesų – visiška betvarkė“, – minėjo Ch. Grozevas.

Ne vieną rezonansinį nusikaltimą išnarpliojusios, Rusijos žvalgus demaskavusios „Bellingcat“ vykdomasis direktorius pastebi, kad nepasitenkinimą V. Putinu reiškia tik viena FSB darbuotojų grupė. Akivaizdu, kad diskutuojama siaurame, patikimų kolegų ir bendraminčių rate, o tokių grupių Rusijos specialiojoje tarnyboje gali būti tikrai ne viena.

„Jeigu ir kita dalis FSB pareigūnų sužinos, kad jų kolegos tai pat kritiškai vertina padėtį Rusijoje, šis momentas gali tapti labai įdomiu“, – konstatavo Ch. Grozevas.

Komentarai ()