Ar NATO be Ukrainos – NATO be ateities? Tokį klausimą festivalio „Būtent“ metu aptarinėjo diskusijos dalyviai. Jų nuomonės išsiskyrė: vieni teigė, kad NATO, turėdama Ukrainą, gautų nepakeičiamų žinių apie pagrindinę priešininkę Rusiją, todėl ją turėti Aljanse būtų itin naudinga. Kitų vertinimu, NATO šalys nesiimtų plačiai verti durų Ukrainai, nes su ja, turinčia griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, būtų sunku tartis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus, politologo Tomo Janeliūno įsitikinimu, Ukraina ateitį turi ir nebūdama NATO narė, ir tą, pasak jo, įrodo tautos kova fronte.

„Atsakymas, ar Ukraina be NATO turi ateitį, turbūt visiems yra aiškus, kad taip. Ukraina įrodė, kad ir nebūdama NATO narė gali priešintis labai efektyviai Rusijos agresijai.

Žinoma, ta pagalba, kurią teikia ir NATO šalys tiesiogiai Ukrainai, yra labai svarbi, netgi kai kuriais atvejais lemianti.

Bet Ukraina tikrai turi ateitį bet kuriuo atveju. Aš tuo neabejoju, kad karas jai bus pergalingas, ji jau parodė visus savo sugebėjimus atsispirti karinei agresijai. Niekam nekyla abejonių, kad Ukraina išgyvens ir bus atkurta po karo“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Teigia, kad Ukrainos patirtis pravers

Mokslininkas pažymėjo, kad karo pradžioje Ukrainos lyderiai nereiškė noro stoti į NATO taip palikdami erdvės deryboms su Rusija. Bet tokia pozicija, politologo įsitikinimu, keisis.

„Aš manau, kad pasibaigus karui Ukrainos lyderių noras palikti atviras duris deryboms su Rusija ir dėl to kalbėjimas, kad narystė NATO Ukrainai artimiausiu metu nėra esminis klausimas, šis teiginys bus pakeistas iš esmės“, – svarstė T. Janeliūnas.

Jo manymu, įmanoma, kad NATO net labiau sieks Ukrainos narystės negu ji pati, nes Ukraina, pasak politologo, po karo su Rusija turės išskirtinę patirtį ir gerai pažinos agresorę.

„Rusija kaip pagrindinis NATO priešininkas, aš manau, išliks artimiausius metus, o gal ir dešimtmetį, apsprendžiantis strateginę NATO orientaciją pakankamai ilgam laikui. Jeigu mes sutarsime, kad Rusija yra pagrindinis NATO priešininkas, ir NATO reikia orientuoti visą savo strategiją tam, kad galėtų pasipriešinti, stabdyti, atgrasyti Rusiją nuo galimų agresijų, Ukraina šioje vietoje yra turbūt nepamainomas sąjungininkas, kurį NATO norėtų turėti savo viduje.

Ukrainiečiai realiai bus vienintelė Europos tauta, kuri turės pačią šviežiausią karo su Rusija patirtį. Tai reiškia, kad mes, būdami NATO viduje ir norėdami parengti NATO kiek įmanoma efektyvesnei gynybai prieš Rusiją, turėsime nori-nenori įtraukti Ukrainą. Net jei tai nebus kažkoks labai greitas narystės procesas.

Įtraukimas į NATO planavimo procesus, į NATO atsparumo didinimą, į pasipriešinimo Rusijai didinimą – visa tai, aš manau, kad Ukrainą, net jei nepavers tikrąja NATO nare, pavers kažkuo panašia kaip, kad ilgą laiką buvo Švedija ar Suomija“, – svarstė T. Janeliūnas.

Bagdonas: NATO reikės Ukrainos

Jo vertinimu, NATO be Ukrainos negali turėti prasmingos perspektyvos ir tikslų bent jau artimiausią dešimtmetį.

T. Janeliūnui diskusijos metu paantrino atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

„NATO aljansui Ukrainos reikės“, – sakė jis.

Stojant į NATO svarbu, kad valstybė vadovautųsi demokratinėmis vertybėmis, gintų įstatymo viršenybę ir būtų saugumo donorė, o ne vartotoja, teigė atsargos pulkininkas.

„Koks argumentas gali paneigti, kad Ukraina dabar kovoja už mus, tame tarpe už Lietuvą, už Europą“, – pažymėjo G. Bagdonas.

Diskusijoje dalyvavusi VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė teigė, kad klausimas dėl Ukrainos narystės NATO ankstyvas.

„Aš šį klausimą traktuoju, kaip mes įsivaizduojame, kaip galėtų atrodyti Europos saugumas ir saugumo struktūra po karo, jeigu Ukrainai pasiseka viskas taip, kaip mes norime, arba beveik. <...>

Nepaisant to, kad ukrainiečiai karo pradžioje minėjo, kad jie atsiima pageidavimą būti NATO nariais, ir visiškai aišku, kad čia buvo strateginis, sąmoningas sprendimas atverti diskusiją deryboms su Rusija, bet kol kas jie nepareiškė kitaip“, – pabrėžė D. Jakniūnaitė.

Jakniūnaitė: kas kas norės turėti bendrabūvį su Rusija

Kita vertus, NATO, 2008 metais pasiūliusi ateityje Ukrainai prisijungti prie Aljanso, šio pakvietimo irgi neatsiėmė, pažymėjo politologė.

Jos nuomone, jeigu Ukraina galiausiai neišreikš noro stoti į NATO, NATO valstybės, o ir Europa, nesiims įkalbinėti Ukrainos.

„Aš manau, kad ne visos valstybės NATO narės galvoja, kad saugumo bendruomenei Ukraina būtina, net ir tokia su patirtimi, ir taip toliau, dėl vidinių priežasčių ir objektyviai galvojant apie saugumą.

Čia mes įsivaizduojame, kad Ukraina nugalės ir Rusija bus sutrypta, ir galvosim, kad su Rusija reikės kariauti artimiausius 30 metų. Taip nebus, taip jau dabar nėra. Tikslas nemažos dalies Europos partnerių visgi yra turėti kažkokį bendrabūvį su Rusija. Ir jų vizijose gali visiškai nebūti Ukrainos“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė ir pabrėžė, kad ne visoms NATO narėms patiks Ukrainos būdas kalbėti ultimatumais bei reikalauti.

Noras, kad Ukraina prisijungtų prie NATO, D. Jakniūnaitės matymu, priklausys ir nuo to, kaip Vakarai į Ukrainą ir jos iššūkius žiūrėjo iki karo.

„Pavyzdys tos pačios Vengrijos, kuri, žinoma, nėra diktatūra ar autokratija, nors čia skonio reikalas, su ja pamoka yra didžiulė: štai, kas gali atsitikti, kai mes priimam tuos rytiečius, rytų europiečius į Europos Sąjungą, kad, va, jie gali taip elgtis, šiek tiek necivilizuotai, tapti pusiau neliberaliais ir panašiai. Plius mes turime problemas Rumunijoje ir Bulgarijoje <...>.

Šitos valstybės sukuria atsargumą, bet čia kalbant ne tiek apie NATO, kiek apie Europos Sąjungą. Ir kiek Vakarai – Prancūzija, Ispanija – norim dar tokių panašių su klaustukais valstybių? Tai klausimas, kurį irgi reikia turėti mintyje, nes tai – apie vertybes“, – dėstė politologė.

Sako, kad viską keisis laimėjus karą

„Vertybiškai galime teigti, kad NATO be Ukrainos yra be ateities, bet pagal tuos procesus, kuriuos matau, nematau to kaip sunormatyvinto įsivaizduojamo teiginio. Yra labai daug žvaigždučių“, – teigė D. Jakniūnaitė.

Vilniuje neseniai viešėjęs prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad klausimas dėl Ukrainos narystės NATO yra dar ankstyvas, bet laimėjus karą esą viskas keisis.

„Jei mes laimėsime karą, tai bus visai kita situacija, dabar klausimas dėl NATO truputėlį... Rusijai tai didžiulė raudona linija, Ukraina (NATO), tai galėtų lemti branduolinio ginklo panaudojimą kare, bet kai mes laimėsime karą, o mes planuojame laimėti karą kitą vasarą, man tai atrodo realu“, – į klausimą, ar tikisi kvietimo jungtis prie NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje, atsakė O. Arestovyčius, kurį cituoja BNS.

O. Arestovyčiaus įsitikinimu, NATO reikia Ukrainos labiau nei pačiai Ukrainai NATO, nes Aljansui kelia daug įtampų situacija dėl Rusijos, o Ukraina būtų stiprus rytinis flangas. „Mes esame priešakinė linija NATO, mes giname savo gyvybes, NATO vertybes, NATO tautas. Tik duokite mums ginklų ir mes jus apginsime nuo Rusijos“, – kalbėjo O. Arestovyčius.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad kitais metais Lietuvoje rengiant NATO viršūnių susitikimą Ukraina tikisi sulaukti kvietimo prisijungti prie Aljanso, jis tvirtino tai aptaręs su Ukrainos kolega V. Zelenskiu.

Planuojama, kad NATO šalių vadovų susitikimas Vilniuje įvyks 2023 metų birželio mėnesį.

Komentarai ()