[Žinios trumpai] Turkija drebina pasaulį: skelbia, kad jungsis prie Kinijos - tai neregėtas precendentas NATO bloke ()
Turkija siekia narystės Kinijos vadovaujamoje Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje, nes prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas bando užmegzti sąjungas su draugiškomis Rytų šalimis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Erdoganas tai paskelbė penktadienį dalyvavęs SCO viršūnių susitikime Uzbekistane, kur jis vedė derybas su lyderiais, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jei pasiūlymas būtų sėkmingas, Turkija taptų pirmąja Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare, prisijungusia prie bloko.
„Mūsų santykiai su šiomis šalimis šiuo žingsniu pasikeis į daug kitokią padėtį“, – sakė R. T. Erdoganas apie SCO, kalbėdamas su žurnalistais Samarkando mieste, kuriame vyko viršūnių susitikimas, pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Turkija turi „istorinių ir kultūrinių“ ryšių su Azijos žemynu ir norėtų atlikti vaidmenį SCO, kuris sudaro „30 procentų pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP),“ sakė R.T.Erdoganas.
Pasak žmonių, susipažinusių su šia tema, Erdoganas pasisakė apie galimą Turkijos siekį prisijungti prie SCO, kai Erdoganas siekė, bet dar negalėjo užsitikrinti asmeninio susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke.
Turkija yra susijusi su SCO nuo 2013 m., kai pasirašė partnerystės sutartį. Visiška narystė bloke suteiktų R. T. Erdoganui naujų svertų prieš Vakarus ir sustiprėtų ekonominių ryšių perspektyvą, vyriausybei bandant stabilizuoti neramią ekonomiką prieš kitų metų rinkimus. Aštuonių narių SCO, be Rusijos ir Kinijos, taip pat priklauso Indija, Pakistanas ir Kazachstanas.
Ankaros santykiai su Vakarų sąjungininkais nuolat blogėjo per beveik du dešimtmečius trukusį Erdogano valdymo laikotarpį.
Turkijos lyderis dažnai nurodo nusivylimą ir solidarumo stoką NATO ir ES, kur Ankara yra kandidatė, saugumo klausimais, daugiausia su kurdų maištininkais ir Graikija.
Atsakydama ES nurodo, kad Turkijoje pablogėjo žmogaus teisės ir teisinė valstybė, ypač po nepavykusio 2016 m. karinio perversmo.
