Masinis Ukrainos miestų apšaudymas gali būti ne kerštas už Krymo tiltą, o šaltakraujiškai suplanuotas agresijos aktas.

Ukrainos gynybos žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgos gavo įsakymą ruoštis masinei raketų atakai, kuri sukrėtė 15 iš 25 Ukrainos regionų spalio 10 d. ryte, dar prieš savaitę, spalio 2–3 dienomis.

Pasak karinės žvalgybos, strateginėms tolimojo nuotolio aviacijos bazėms buvo įsakyta ruoštis smūgiams Ukrainos kritinei infrastruktūrai ir apgyvendintoms didžiųjų miestų centrinėms zonoms.

Spalio 8 d. septyni strateginiai Tu-160 tipo bombonešiai buvo perdislokuoti iš Olenijos oro bazės į Engelso oro bazę ir aprūpinti Kh-101 raketomis.

Juodojoje jūroje per reidą išoriniuose vandenyse buvo dislokuoti šeši raketiniai kreiseriai su 40 raketų „Kalibr“. Staigus jūrinių raketnešių skaičiaus padidėjimas likus kelioms valandoms iki pirmojo smūgio buvo pažymėtas Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ ataskaitoje – keturi kreiseriai ir du povandeniniai laivai.

Kaip siūlė OSINT bendruomenė „InformNapalm“, neteisinga sieti šią masinę raketų ataką su sprogimu ant Krymo (Kerčės) tilto kaip tam tikro Rusijos „keršto“ už svarbios Rusijos logistikos arterijos sunaikinimą.

„Šiuo metu labiau tikėtina, kad sprogimas ant paties tilto buvo informacinės kampanijos, ruošiantis masiniams raketų smūgiams, dalis. Analitikai daro prielaidą, kad prezidentas Putinas turėjo „išjudinti“ Rusijos visuomenę, kad parodytų, jog vis dar valdžioje ir gali nubausti tuos, kurie jam trukdo, teroro banga“.

Kalbant apie tiltą, „InformNapalm“ teigia, kad sprogimą surengė Rusijos FSB ant segmento, kurį lengva pataisyti, kad būtų sukurtas pretekstas teroristiniam atsakymui.

Turėtume pastebėti, kad yra įvairių versijų, kas sukėlė sprogimą okupuotame Kryme, kai kurios iš jų nurodo Rusijos, kitos – Ukrainos specialiąsias tarnybas. Šiaip ar taip, beatodairiškos atakos prieš civilinę infrastruktūrą yra karo nusikaltimas ir negali būti pateisinamos „kerštu“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Defence Express

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)