Vos per 5 valandas žus 34 milijonai žmonių: simuliacija parodė, kas bus, kai prasidės karas su NATO (Video) ()
Kompiuteris numatė, kad per tris valandas NATO ir Rusija galės viena į kitą paleisti šimtus branduolinių kovinių galvučių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prinstono universiteto mokslininkai, naudodami kompiuterinį modeliavimą, parodė bent vieno branduolinio smūgio iš Rusijos pasekmes. Apie tai rašo leidinys „Daily Mail".
Kaip rodo simuliacija, jei Rusija smogs branduolinį smūgį, prasidės pasaulinis karas, po kurio maždaug per penkias valandas žus 34 milijonai žmonių, dar 55,9 milijonų bus sužeisti. Ateityje dar daugiau aukų sukels radioaktyvūs krituliai, radioaktyvi spinduliuotė ir kitos pasekmės.
Viskas prasidės nuo konvencinio karinio konflikto, o vienu metu Rusija pradės prevencinį branduolinį smūgį iš bazės netoli Kaliningrado, kad sustabdytų NATO karius, o vėliau paleis dar 300 kovinių galvučių, naudodama trumpojo nuotolio orlaivius ir raketas į Aljanso pajėgų bazes Europoje.
Atsakydama į tai, NATO ant rusų numes apie 180 aviacinių branduolinių bombų. Taigi po trijų valandų pirmasis karo etapas baigsis, iki to laiko turėtų žūti 2,6 mln. žmonių, o beveik visa Europa bus sunaikinta. Tada NATO paleis dar apie 600 kovinių galvučių iš JAV ir savo branduolinių povandeninių laivų.
Prieš pasiekdama savo taikinius, Rusija panaudos likusius branduolinius ginklus, saugomus raketų saugyklose, mobiliuosiuose paleidimo įrenginiuose ir povandeniniuose laivuose. Tai antrasis etapas, kuris truks apie 45 minutes ir nusineš 3,4 mln. žmonių gyvybių.
Trečiasis etapas taip pat truks maždaug 45 minutes: karo dalyviai smogs link 30 didžiausių miestų ir ekonominių centrų, į kiekvieną iš jų numes po 5-10 branduolinių bombų, kad priešas neatsigautų po ankstesnių sprogimų. Dėl to gali mirti dar 85,3 mln. Žemės gyventojų.
Programa padarė prognozę, pagrįstą realiais duomenimis apie branduolinių raketų koordinates, taikinius ir priežasties-pasekmės ryšių analizę. Pasinaudoję simuliacija, amerikiečių mokslininkai dar 2017 metais sukūrė animacinį filmą, žinomą kaip „Planas A", kuriame parodyta labiausiai tikėtina branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO raida. Projektas vėl sukėlė didelį susidomėjimą Rusijos invazijos į Ukrainą ir rusų grasinimų fone.
Vienas iš „Plano A" kūrėjų, daktaras Aleksas Glazeris, karą Ukrainoje pavadino viena rimčiausių krizių nuo Šaltojo karo laikų, dėl kurios gali kilti branduolinis konfliktas, kuriame dalyvautų Rusija ir JAV kartu su NATO:
„Net jei branduolinio karo rizika vis dar laikoma „žema", – kaip teigia daugelis analitikų, tokia krizė, su kuria šiuo metu susiduriame, dažnai sukelia šalių nesusipratimus, o juos dar labiau paaštrina tai, kad tarp Rusijos ir JAV/NATO yra labai mažai aktyvių komunikacijos kanalų".
