Paslaptingasis Rusijos ginklas – kas yra 1000 MW galios „Alabuga“, galinti viską išdeginti kelių km spinduliu (Video) ()
Rusijos Federacijos elektromagnetinių ginklų panaudojimas prieš Ukrainą, nors ir yra realus scenarijus, vis dar priklauso nuo keleto logiškų klausimų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įtakingoje Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje, iš pradžių „Financial Times“, o vėliau ir „The Times“, pasirodė publikacijos apie Rusijos Federacijos grasinimą panaudoti elektromagnetinius ginklus prieš Ukrainą.
Skirtingai nuo įprastinių ginklų, elektromagnetiniai ginklai yra skirti išjungti elektroninius ir elektrinius prietaisus, sukuriant galingą elektromagnetinį impulsą, kuris sukelia aukštą elektros įtampą ir išdegina elektros grandines bei komponentus, įskaitant puslaidininkius, kurie yra neatsiejama bet kokios elektronikos dalis.
Garsiausias elektromagnetinio impulso „generatorius“, galintis padaryti didelę žalą, yra branduolinis ginklas. Kai jis detonuojamas, vienas iš branduolinio sprogimo veiksnių yra elektromagnetinis impulsas, susijęs su sudėtingais gama spinduliuotės ir neutronų sąveikos procesais.
Jis yra „masyviausias“ detonuojant branduolinį užtaisą kosmose – jis gali išdeginti elektros tinklus per nemažą atstumą ir padaryti itin didelę žalą.
JAV dar 1962 m. vykdė „Starfish Prime“ projektą – branduolinių ginklų bandymų kosmose pasekmių tyrimą.
Tada 400 km aukštyje virš Džonstono atolo Ramiajame vandenyne buvo susprogdintas 1,44 megatonos galios užtaisas.
Nepaisant 1450 km atstumo, Havajuose sugedo apie trys šimtai gatvių šviestuvų, buvo pažeistos ryšio linijos, įskaitant radijo relių tinklus, iš karto sugedo trys palydovai žemojoje orbitoje, dar šeši sugedo vėliau dėl prasiskverbimo per radiacinį lauką po sprogimo. Danguje taip pat buvo pastebėta pašvaistė. Tikslius parametrinius sprogimo efekto matavimus ribojo tai, kad esamos įrangos prietaisai buvo trivialiai per dideli.
Nenuostabu, kad kitais metais JAV, SSRS ir Didžioji Britanija pasirašė sutartį, draudžiančią branduolinių ginklų bandymus, ypač kosmose.
Tačiau branduolinio karo teorijoje branduolinių užtaisų susprogdinimas erdvėje arba viršutiniuose atmosferos sluoksniuose buvo laikomas vienu iš būdų sukurti plačius ilgalaikius trukdžių laukus radarų stotims, išjungti žvalgybos palydovus ir kitas priešo žvalgybos sistemas.
Štai kodėl net vienas balistinės raketos paleidimas buvo laikomas vienu iš branduolinės atakos pradžios ženklų.
Tačiau buvo vystoma ir mintis sunaikinti priešo elektroniką nenaudojant branduolinio ginklo. Todėl dar Šaltojo karo laikais buvo pradėtos kurti nebranduolinės priemonės galingam elektromagnetiniam impulsui generuoti.
Pirmiausia buvo svastoma pasinaudoti sprogstamu magnetinio lauko suspaudimu, leidžiančiu sukurti visavertę elektromagnetinę amuniciją, kuria galima aprūpinti pristatymo priemones – raketą ar net artilerijos sviedinį. Paprasčiausias paaiškinimas, kaip tai veikia – magnetinė ritė pervedama į didžiausio magnetinio srauto generavimo režimą, po kurio ritė suspaudžiama sprogimo, dėl ko sumažėja bangos ilgis, o tai proporcingai padidina jos įtampą.
Tokio tipo ginkluotės kūrimas SSRS buvo aktyviai vykdomas iki jos žlugimo ir panašu, kad 2010-aisiais, kaip ir daugelis kitų sovietinių projektų, ji buvo „atnaujinta“. Yra žinoma, kad bent jau nuo 2011 metų vyksta aukšto dažnio didelės galios elektromagnetinio lauko generatorių komplekso „Alabuga“ darbai.
Darbus atlieka tyrimų institutas „Radiopriborostroeniya“, kuris yra „Almaz-Antey“ dalis, ir Fizikos ir technikos institutas. Pirmieji „Alabuga“ paminėjimai buvo gana migloti – iki 1000 MW galios elektromagnetinio impulso generavimas ir galimybė išjungti visą elektroniką iki kelių kilometrų atstumu.
2014 metais pasirodė išsamesnis aprašymas būdingu Kremliui stiliumi:
„Lauko bandymai parodė didelį „Alabuga“ efektyvumą – ryšis yra išjungiamas, taip apakinant ir pribloškiant priešą. Daliniai liko be jokių vietinių elektroninių valdymo sistemų, ypač ginklų“, – apie naują plėtrą rašė Rusijos žiniasklaida. Ji taip pat nurodė, kad tai elektromagnetinė amunicija, kuri detonuoja 200-300 metrų aukštyje ir veikia 3,5 km atstumu.
Tačiau buvo pažymėta, kad „po lauko bandymų Rusijos specialistai pradėjo šalinti klaidas ir stengtis padidinti „Alabuga“ komplekso galią, tikslumą ir spinduliavimo diapazoną“.
Tęsinys kitame puslapyje:
2018 m. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos žinybinis leidinys „Zvezda“ jau tradiciniu būdu gyrėsi, kad „Alabuga“ yra superginklas, kuris tiesiog išnaikins visą priešo techniką ir apskritai tai yra efektyvumo požiūriu toks pat ginklas kaip ir branduolinis“.
Taip pat buvo pranešta, kad pavadinimas „Alabuga“ yra ne ginklo pavadinimas, o tyrimo projektas, kurio tikslas – sukurti ypač veiksmingą elektromagnetinę amuniciją. Tai yra, darbas vyksta, tačiau jis dar nepasiekė konkrečių praktinių serijinių ginklų pavyzdžių.
Į klausimą, ar Rusijos Federacija gali panaudoti elektromagnetinius ginklus prieš Ukrainą, greičiausiai objektyviai galima atsakyti teigiamai – tai yra reali grėsmė. Pavyzdžiui, Rusijos branduolinės amunicijos detonavimo scenarijus, specialiai skirtas Ukrainos elektronikai ir elektros tinklams sudeginti, buvo pradėtas svarstyti dar vasarą.
Tačiau kyla klausimas, kad branduolinių ginklų detonavimas kosmose yra palydovų išjungimas, tai yra agresija prieš trečiąsias šalis, taip pat branduolinės atakos pradžios scenarijus. Todėl tokio tipo ginklo panaudojimo prieš Ukrainą tikimybę šiuo metu galima laikyti analogiška branduolinio ginklo panaudojimui.
Kalbant apie „Alabugą“ ir nebranduolinę elektromagnetinę amuniciją, visiškai įmanoma, kad Rusijos Federacija turi ribotą kiekį tokio tipo ginklų ir yra pusiau eksperimentinių pavyzdžių stadijoje. Taip pat ir galimybės jį pritaikyti. Bet tada kyla logiškas klausimas, kodėl Kremlius laukė devynis mėnesius, kol juos naudos?
Jei tokie produktai būtų prieinami ir būtų įrodytas efektyvumas, greičiausiai Rusijos kariuomenė jau būtų juos panaudojusi, užuot smogusi į elektrines raketomis. Arba jas jau naudoja kartu su įprastomis raketomis, tačiau jos savo efektyvumu nesiskiria nuo įprastų ginklų.
Žinoma, yra ir scenarijus, kad Rusijos Federacija baigė kurti ir pradėjo gaminti tokį ginklą prieš kelis mėnesius ir gali bandyti jį panaudoti. Ir šioje situacijoje negalima nepaminėti, kad elektromagnetinių ginklų kūrimas buvo vykdomas ir Ukrainoje.
