Lavrovas paskambino Kinijai. „Maskvai labai nepatiko, ką išgirdo. Pokalbis nebuvo pats maloniausias“ (Video) (1)
„Tiesą sakant, tarp Pekino ir Maskvos nėra jokios „neribotos partnerystės.“
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijai, matyt, jau nepatinka nesibaigianti „specialioji operacija“, kurios metu Kremlius pats save įvarė į spąstus. Pekinas vis garsiau reiškia savo nepasitenkinimą, o tai Maskvai gresia blogomis pasekmėmis.
Apie tai savo „YouTube“ tinklaraštyje kalbėjo Rusijos istorikas ir politikas Dmitrijus Černyševskis.
Jis atkreipė dėmesį į neseniai įvykusį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Šoigu ir Kinijos kolegos Wang Yi pokalbį telefonu – pagrindinė pokalbio tema – konferencija Džidoje, skirta taikiam Rusijos karo prieš Ukrainą sprendimui. Maskva į šį svarbų renginį nebuvo pakviesta, kitaip nei Ukraina, Kinija, JAV ir apie 40 kitų pirmaujančių pasaulio šalių.
Lavrovas, pasak Černyševskio, bandė iškvosti savo kolegos iš Kinijos susitikimo Džidoje detales. Ir, matyt, pokalbis Maskvai nebuvo pats maloniausias.
„Įdomu, kad Maskva ir Pekinas šį pokalbį komentavo visiškai skirtingai. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad „ministrai aptarė daugybę regioninių temų, įskaitant Ukrainos klausimą“. Išvertus iš diplomatinės kalbos į paprastą, tai reiškia, kad Lavrovas paprašė Kinijos paramos ir klausinėjo, kas vyko Džidoje. Ką Wang Yi jam pasakė, žinoma, niekas nepasakys. Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos komunikatas tai atskleidžia: „Wang Yi pabrėžė, kad Kinija laikysis nepriklausomos ir nešališkos pozicijos Ukrainos klausimu, toliau reikš racionalią ir objektyvią nuomonę bei aktyviai skatins taikos derybas ir bet kokiu atveju ieškoti politinio sprendimo“, – pažymėjo Rusijos istorikas.
Skirtumai komunikate po politikų susitikimų ir pokalbių dažniausiai rodo, kad abi pusės nepasiekė tarpusavio supratimo.
Čia nėra nieko stebėtino. Černyševskis priminė, kad Kinija dabar aktyviai propaguoja savo taikos formulę, kurioje pirmasis punktas yra pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui, tai yra Rusijos kariuomenės išvedimas prie 1991 m. sienų. Putino režimui tai nepriimtina. Dėl to įtampa tarp Pekino ir Maskvos šiuo klausimu auga.
„Tiesą sakant, tarp Pekino ir Maskvos nėra jokios „neribotos partnerystės“. Pekinas vis labiau nepatenkintas Rusija, kuri pralaimi karą... Kinijos dalyvavimas Džidoje yra stiprus smūgis Putinui į nugarą ... Gali susikurti galinga amerikiečių ir kinų koalicija karo užbaigimui. Rusijos fiureriui tuomet bu blogai. Pirmą kartą Kinija vienareikšmiškai ir labai užtikrintai smeigė durklą į Putino nugarą“, – sakė istorikas.
