Sunaikinimo scenos greitkelyje tapo vienais iš labiausiai atpažįstamų karo vaizdų.

1991 m. vasario 24 d., sekmadienį, Persijos įlankos karo metu, sąjungininkų pajėgos pradėjo bendrą sausumos, oro ir jūros šturmą, kuris per 100 valandų nušlavė Irako armiją.

Iki vasario 26 d. Irakas paskelbė, kad atitraukia savo pajėgas iš Kuveito, tačiau vis tiek atsisakė priimti visas prieš jį patvirtintas JT rezoliucijas.

Tuo metu Irako kariuomenė buvo ketvirta pagal dydį armija pasaulyje ir turėjo daug įrangos, kuri buvo laikoma gana gera, atsižvelgiant į 1991 m. standartus.

Tačiau didžiulė kariuomenė nepadėjo atlaikyti sąjugininkų puolimo tvano.

Irako tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai ir kariai, bėgantys nuo sąjungininkų puolimo, sudarė didžiulius eismo kamščius pagrindiniame greitkelyje į šiaurę nuo Kuveito iki pietinio Irako miesto Basros.

Sąjungininkų pajėgos bombardavo juos iš oro ir nužudė šimtus karių, buvusius savo transporto priemonėse, vadinamajame „Mirties greitkelyje“.

Sunaikinimo scenos greitkelyje yra vieni iš labiausiai atpažįstamų karo vaizdų ir buvo viešai minimi kaip veiksnys, lemiantis prezidento George'o H. W. Busho sprendimą paskelbti karo veiksmų nutraukimą jau kitą dieną.

Po pražūtingos atakos 80-ajame greitkelyje (oficialus „mirties greitkelio“ pavadinimas) į šiaurę nuo Al Jahra buvo sunaikinta ir palikta nuo 1400 iki 2000 transporto priemonių, o dar keli šimtai – mažiau žinomame 8-ajame greitkelyje, vedančiame į Basrą.

JAV lėktuvai sulaikė ilgas vilkstines, sunaikindami transporto priemones kolonos priekyje ir gale, o paskui kelias valandas „daužė“ susidariusius kamščius. „Tai buvo tarsi šaudymas į silkių pilną statinę“, - sakė vienas JAV pilotas.

Šis bombardavimas buvo atliktas, panaudojant kasetines bombas, stambaus kalibro ginkluotę bei atakos lėktuvus „A-10 Thunderbolt II“.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (0)