Vokietijos karo nusikaltimams paprastai skiriama daugiau dėmesio, nei Japonijos nusikaltimams žmoniškumui, nes tiesiog buvo atlikta daugiau tyrimų apie šiuos siaubingus veiksmus. Tačiau ne mažiau siaubingus nusikaltimus padarė ir Japonijos imperija.

Iš visų regionų, kuriuose vyko Antrasis pasaulinis karas, nė vienas nebuvo taip ilgai aktyvus kaip Ramiojo vandenyno teatras. Japonija pradėjo karą užpuldama Kinijai priklaususią Mandžiūriją 1931 m., o 1937 m. įsiverždama į pačią Kinijos širdį.

Sukrėtimai, kuriuos sukėlė šios invazijos, sukrėtė Kiniją iki pat pamatų. Iš visų žiaurumų, kuriuos imperatoriškoji Japonija sukėlė Kinijos žmonėms per šią žiaurią okupaciją, tikriausiai nė vienas nebuvo toks žiaurus kaip 731-ojo padalinio operacijos.

Japonijai užkariavus Mandžiūriją, 1937 m. Harbine, marionetinės japonų valstybės sostinėje Mandžuke, pradėtas kurti 731-asis padalinys (Unit 731). Jis įkurtas kaip visuomenės sveikatos skatinimo agentūra ir turėjo atlikti tyrimus, kurie būtų naudingi Japonijos kariams, pavyzdžiui, sužinoti daugiau apie būdus, kuriais žmogaus kūnas gali atlaikyti alkį ir troškulį bei kovoti su ligomis. Ankstyvieji eksperimentai buvo atlikti su savanoriais. Tačiau karui sustiprėjus, jie pakeitė savo metodus.

Nors 1925 m. Ženevos susitarimai uždraudė karo metu naudoti biologinį ar cheminį ginklą, japonai vis dėlto norėjo pasiruošti tokio pobūdžio karui. Kadangi tokio tipo eksperimentuose dauguma žmonių savanoriškai nedalyvautų, japonai nusprendė naudoti karo belaisvius. 731-ojo padalinio aukos daugiausia buvo kinai ir rusai, taip pat mongolai ir korėjiečiai.

Dalinio vadovas buvo generolas leitenantas Shiro Ishii. Kartu su kitais mokslininkais, kuriuos jis įdarbino, jie eksperimentavo užkrėsdami tiriamuosius įvairiomis ligomis, kad sužinotų, kaip jų organizmas reaguos į patogenus. Kadangi japonai karo pabaigoje sunaikino daugumą dalinio įrašų, mažai žinoma apie ten dirbusius mokslininkus.

Youtube sprogdinantis ir lietuvių puikiai vertinamas! Štai ką sugeba 5in1 robotas iš „Xiaomi“ ekosistemos (Video, „Roidmi EVA“) 6370 3 „ROIDMI EVA“ yra „Xiaomi“ ekosistemos kompanijos produktas, sulaukęs stulbinamo dėmesio ir sėkmės. Ir dabar šis neregėtų galimybių įrenginys už specialią kainą. Išsamiau

Tiriamiesiems belaisviams mokslininkai suleisdavo įvairių mikrobų, kad pamatytų, kaip jie reaguos žmogaus kūne. Savo aukas vadindami Maturas arba „mediniais rąstais“, japonų mokslininkai gyvoms aukoms atlikdavo įvairias procedūras, tokias kaip vivisekcija. 731 padalinys buvo kankinimo vieta, kuri, daugelio jo darbuotojų nuomone, buvo būtina norint laimėti karą.

Ilgame žiaurumų sąraše šios šešios programos ypač išsiskiria kruvinoje 731 padalinio istorijoje:

Nušalimo bandymai

Yoshimura Hisato, fiziologas, paskirtas į 731 padalinį, ypač domėjosi hipotermija. Atlikdamas kalinių galūnių sužalojimų tyrimą, Hisato reguliariai panardindavo kalinių galūnes į ledo pripildytą vandens vonelę ir laikydavo jas tol, kol ranka ar koja sustingdavo ir ant odos susiformuodavo ledo sluoksnis. Pasak vieno liudininko pasakojimo, smogus lazdele galūnės skleidė garsą kaip medžio lenta.

Tada Hisato išbandė įvairius būdus, kaip greitai atšildyti užšaldytą galūnę. Kartais jis tai darydavo apipylęs galūnę karštu vandeniu, kartais laikydamas prie atviros ugnies, o kartais palikdamas tiriamąjį negydomą nakčiai, kad pamatytų, kiek laiko prireiks, kol žmogaus kraujas atšildys kūną.

Sąmoningų kalinių vivisekcija

731 padalinys pradėjo veikti kaip tyrimų padalinys, tiriantis ligų ir sužalojimų poveikį ginkluotųjų pajėgų koviniams gebėjimams.

Iš pradžių šie pacientai buvo savanoriai iš armijos gretų, tačiau eksperimentams pasiekus neinvazinio stebėjimo ribas, o savanorių pasiūlai išsekus, padalinys pradėjo tirti kinų karo belaisvius ir civilius.

Jiems būdavo atliekama vivisekcija – žmogaus kūno operavimas be anestezijos, siekiant ištirti gyvų sistemų veiklą.

Tūkstančiai vyrų ir moterų, daugiausia kinų kaliniai, taip pat vaikai ir pagyvenę ūkininkai, buvo užsikrėtę tokiomis ligomis kaip cholera ir maras – eksperimentų metu jiems buvo pašalinti organai, kad būtų atlikti ligos padarinių tyrimai.

Tiriamiesiems buvo amputuotos galūnės ir vėl prisiuvamos prie kitos kūno pusės, o kitų galūnės buvo sutraiškytos ar sušaldomos, kad sutriktų kraujotaka, kad būtų galima stebėti gangrenos eigą.

Galiausiai, kai visas kalinio kūnas būdavo sumaitotas, bandomasis kalinys paprastai buvo nušaunamas arba nužudomas mirtina injekcija, nors kai kurie galėjo būti palaidoti gyvi.

Ginklų bandymai

Įvairių ginklų efektyvumas itin domino Japonijos armiją. Siekdamas nustatyti jų efektyvumą, 731 padalinys sugrūsdavo kalinius šaudykloje ir iš įvairių nuotolių šaudydavo į juos įvariais japonų ginklais, tokiais kaip 8 mm pistoletu „Nambu“, šautuvais, kulkosvaidžiais ir granatomis. Tada buvo lyginamos ginklų padarytos žaizdos ir įsiskverbimo gylis ant mirusių ir mirštančių kalinių kūnų.

Taip pat buvo tiriami durtuvai, kardai ir peiliai. Liepsnosvaidžiai taip pat buvo išbandyti ant uždengtos ir atviros odos. Be to, padalinio patalpose buvo įrengtos dujų kameros, kuriose tiriamieji buvo veikiami nervinių dujų ir kitų medžiagų.

Ant surištų kalinių būdavo mėtomi sunkūs daiktai, siekiant ištirti sužeidimus. Be to, tiriamieji buvo užrakinami ir paliekami be maisto ir vandens, siekiant sužinoti, kiek ilgai žmonės gali išgyventi be jų, o aukoms buvo leista gerti tik jūros vandenį arba jiems buvo suleidžiamos nesuderinto žmogaus ar gyvūnų kraujo injekcijos krešėjimo procesui tirti.

Ir norėdami ištirti didelių G jėgų poveikį pilotams ir parašiutininkams, 731 padalinio darbuotojai žmones didelėse centrifugose suko vis didesniu greičiu, kol jie prarasdavo sąmonę ir (arba) mirdavo, o tai dažniausiai atsitikdavo maždaug po 10–15 G, nors maži vaikai pasižymėjo mažesne pagreičio jėgų tolerancija.

Sifilio eksperimentai

Venerinė liga buvo organizuotų karinių pajėgų bėda nuo senovės Egipto, todėl savaime suprantama, kad Japonijos kariuomenė domėjosi sifilio simptomais ir gydymu.

731-ojo padalinio gydytojai užkrėsdavo kalinius šia liga ir neskyrė gydymo, kad galėtų stebėti nenutrūkstamą ligos eigą. Tačiau, kartais buvo skiriamas kelis mėnesius trukęs šiuolaikiškas gydymas, primityvus chemoterapinis agentas, vadinamas Salvarsan, siekiant stebėti šalutinį jo poveikį.

Sifiliu užsikrėtusiems kaliniams vyrams būdavo liepta išprievartauti kalines moteris ir kalinius vyrus, siekiant išsiaiškinti, kaip sifilis plinta organizme.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (1)