Kas yra „netikra vėliava“, kurią Rytų Ukrainoje bando pritaikyti separatistai ir Rusija – ir atvejai pasaulio istorijoje, kada ji buvo panaudota (Foto, Video) ()
Konfliktui Rytų Ukrainoje stiprėjant, Didžioji Britanija ir JAV įtaria Rusiją planuojančios „netikros vėliavos“ atakas, siekdamos sukurti dingstį invazijai.
„Netikros vėliavos“ išpuoliai turi ilgą ir nepadorią istoriją. Pateikiame garsiausius tokių operacijų atvejus.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos remiami separatistai jau apkaltino Ukrainos kariuomenę dėl daugybės labai abejotinų išpuolių ir dabar ragina okupuotų teritorijų civilius evakuotis į Rusiją.
Kas yra „netikra vėliava“?
„Netikra vėliava“ – tai politinis ar karinis veiksmas, atliekamas siekiant apkaltinti priešininką. Pasaulio istorijoje valstybės dažnai tai darydavo surengdamos tikrą arba imituotą išpuolį savo pusėje ir sakydamos, kad tai padarė priešas, kaip pretekstą pradėti karą.
Pirmą kartą šis terminas buvo pavartotas XVI amžiuje, norint apibūdinti, kai piratai tariamai plaukiojo su draugiškos tautos vėliava, kad apgautų ir priviliotų arčiau prekybinius laivus, o vėliau juos užpuldavo.
„Netikros vėliavos“ išpuoliai turi ilgą ir nepadorią istoriją. Pateikiame garsiausius tokių operacijų atvejus.
Japonijos invazija į Mandžiūriją, 1931 m.
1931 m. rugsėjį japonų karininkai išgalvojo pretekstą įsiveržti į Mandžiūriją, tuomet priklaususią Kinijos Respublikai, susprogdinę Japonijos valdomą Pietų Mandžiūrijos geležinkelio atkarpą.
Nors sprogimas buvo per silpnas, kad sutrikdytų veiklą geležinkelio linijoje, japonai vis dėlto pasinaudojo šiuo Mukdeno incidentu, kad užgrobtų Mandžiūriją ir sukurtų marionetinę vyriausybę – „nepriklausomą“ Mandžuko valstybę.
Vokietijos invazija į Lenkiją, 1939 m.
Naktį prieš Vokietijai užpuolant Lenkiją, septyni lenkais apsimetę vokiečių SS kariai įsiveržė į Glivicės radijo stotį Vokietijos pusėje nuo sienos su Lenkija. Jie išsiuntė trumpą žinutę, kad stotis dabar yra lenkų rankose.
Kariai taip pat paliko civilio, apsirengto lenkų kareivio drabužiais, kūną, kad atrodytų, jog jis žuvo per reidą.
Adolfas Hitleris kitą dieną pasakė kalbą, nurodydamas Glivicės išpuolį ir kitus panašiai organizuotus incidentus, kad pateisintų invaziją į Lenkiją.
SSRS ir Suomijos karas, 1939 m.
Tais pačiais metais, lapkričio 26 d. buvo apšaudytas Sovietų Sąjungos Mainilos kaimas. Jis buvo netoli Suomijos sienos, o Sovietų Sąjunga pasinaudojo tariamu puolimu, kad sulaužytų savo nepuolimo paktą su Suomija, lapkričio 30 d. pradėdama vadinamąjį Žiemos karą.
Istorikai padarė išvadą, kad kaimo apšaudymą vykdė ne Suomijos kariuomenė, o incidentą suorganizavo sovietų NKVD valstybės saugumo agentūra.
Pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas 1994 metais pripažino, kad Žiemos karas buvo sovietų agresijos veiksmas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Incidentas Tonkino įlankoje, 1964 m.
1964 m. rugpjūčio 2 d. Tonkino įlankoje, prie tuometinio Šiaurės Vietnamo krantų, įvyko mūšis tarp JAV eskadrinio minininko ir Šiaurės Vietnamo torpedinių valčių. Abi pusės patyrė žalą savo laivams, o šiaurės vietnamiečiai prarado keturis vyrus, dar šeši buvo sužeisti.
JAV nacionalinio saugumo agentūra teigė, kad po dviejų dienų įvyko dar vienas panašus mūšis. Tačiau dabar manoma, kad greičiausiai antroji šiaurės vietnamiečių ataka neįvyko.
JAV karinio jūrų laivyno minininko kapitonas iš pradžių pranešė, kad jį apsupo ir apšaudė priešo torpediniai kateriai, bet vėliau pasakė, kad dėl blogo oro ir prasto matomumo negalėjo būti tikras, kad taip buvo.
2005 m. paskelbti išslaptinti dokumentai rodo, kad Šiaurės Vietnamo laivynas nepuolė JAV laivo, o bandė išgelbėti du rugpjūčio 2 d. apgadintus laivus.
Tačiau prezidentas Lyndonas B. Johnsonas ir darbuotojai nusprendė patikėti pradine įvykių versija ir pristatė incidentus Kongresui kaip du neišprovokuotus Šiaurės Vietnamo išpuolius prieš JAV pajėgas.
Tai paskatino Tonkino įlankos rezoliuciją, kuri leido prezidentui Johnsonui pradėti bombarduoti Šiaurės Vietnamą ir labai padidinti JAV karinį dalyvavimą Vietnamo kare.
Kašmyro pasienis, 2020 m.
Indija ir Pakistanas dažnai kaltino viena kitą surengus „netikrų vėliavų“ išpuolius prie ginčijamos Kašmyro sienos, siekdamos išprovokuoti karinį konfliktą.
2020 m. Pakistano užsienio reikalų ministerija apkaltino Indijos kariuomenę apšaudžius transporto priemonę, kurioje buvo JT stebėtojai Pakistano sienos pusėje, tikėdamasi, kad JT gali manyti, kad atsakingi Pakistano kariai.
Pakistanas teigė, kad Indija bando pasėti nesantaiką tarp Pakistano ir tarptautinės bendruomenės, o Pakistano ministras pirmininkas Imranas Khanas pavadino šį žingsnį „neapgalvotu“.
Indija kaltinimus neigė ir savo ruožtu apkaltino Pakistaną nesugebėjimu apsaugoti savo sienos pusės.
