Vladimiras Putinas įtūžo sužinojęs, kad Vinicos oro uostas buvo apšaudytas labai brangiomis raketomis: kas vyksta? ()
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įtūžo sužinojęs, kad Vinicos oro uostas buvo apšaudytas labai brangiomis raketomis. Tokių raketų Rusijoje nėra daug, aiškino tiriamosios žurnalistikos atstovas Hristo Grozevas iš „Bellingcat“, skelbia „Ukrinform“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Vidiniai šaltiniai, kurie dabar yra dažniau pasirengę papasakoti, kas ten (Rusijoje – red. ) vyksta. Pavyzdžiui, užvakar jie mums ir kitoms žiniasklaidos priemonėms pranešė, kad paskelbus informaciją, kad buvo paleistos aštuonios raketos, labai brangios raketos, kurių Rusijos atsargose nėra daug, prezidentas buvo įtūžęs, nes anksčiau jam buvo sakoma, kad tai yra pačios vertingiausios raketos ir jų yra ne daugiau kaip tūkstantis“, – pasakojo H.Grozievas.
Kaip vėliau paaiškėjo, nei viena iš 8 raketų nepataikė į Vinicos oro uosto kilimo ir tūpimo taką.
„Capella Space“ paskelbė palydovines Vinnicos oro uosto nuotraukas po Rusijos raketų atakos. Nuotraukose matyti, kad apgadinti valdymo bokštas, orlaivis ir oro uosto pastatas.
Oro uostas nėra šalia karo zonos, tačiau, kaip rašo „New York Times“, juo naudojasi Ukrainos oro pajėgos.
Tyrėjas taip pat išreiškė nuomonę, kad V. Putinas negauna informacijos apie visas Rusijos pajėgų „nesėkmes“ Ukrainoje.
„Pavyzdžiui, tai, kad praktiškai 100 proc. gyventojų yra neigiamai nusiteikę rusų okupantų atžvilgiu, jam nepasakoma, nes žmonės vertikalėje bijo jam tai pasakyti“, – sakė H.Grozievas.
Jis taip pat sakė, kad Rusijos propaganda dabar labai veiksmingai veikia Rusijos vidaus auditoriją, bet „tiesiogine prasme yra nulinė“ užsienio auditorijai.
„Tai didelis pokytis, nes, palyginti su tuo, kas vyko 2014-2015 m., kai jiems pavyko kažkaip paveikti dalį Vakarų pasaulio viešosios nuomonės, kai jie norėjo. Dabartinėje situacijoje Europoje nėra nė vieno normalaus žmogaus, kuris patikėtų tokiomis klastotėmis“, – aiškino tiriamosios žurnalistikos atstovas.
Kaip anksčiau pranešė „UkrInform“, vasario 6 d. rusų kariai apšaudė oro uostą netoli Vinicos. Karinių oro pajėgų vadovybės duomenimis, aštuonias raketas paleido strateginiai bombonešiai Tu-95 ir Tu-160.
CŽV: V. Putinas yra „įtūžęs ir nusivylęs“
JAV žvalgyba: V. Putinas pyksta dėl karo Ukrainoje.
JAV žvalgybos vadovai antradienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną piktu, izoliuotu lyderiu, kovojančiu dėl įtakos pasaulyje, nusivylusiu savo invazijos Ukrainoje eiga ne pagal planą ir svaidančiu Vakarams provokuojamus branduolinius grasinimus.
Ilgametis Rusijos prezidentas daug metų „verda lengvai įsiplieskiančiame pykčio ir ambicijų mišinyje“, JAV įstatymų leidėjams sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas.
Jo vertinimu, invaziją į Ukrainą paskatino V. Putino „gilūs asmeniniai įsitikinimai“.
„Galvoju, kad Putinas šiuo metu yra įpykęs ir nusivylęs. Jis tikriausiai padvigubins savo pastangas ir bandys sumalti Ukrainos kariuomenę, nekreipdamas dėmesio į civilių gyventojų aukas“, – per Kongreso posėdį dėl grėsmių pasaulyje sakė W. Burnsas.
Savo priešpriešą su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis paaštrinęs V. Putinas sulaukė didžiulio pasmerkimo dėl savo kruvinos invazijos ir dabar yra izoliuotas kaip niekada anksčiau.
JAV žvalgybos bendruomenė įspėjo dėl V. Putino pratrūkimo galimybės ir ypač akcentuoja padidėjusią branduolinę grėsmę.
Generolas leitenantas Scottas Berrieras, Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius, sakė, kad V. Putino valdoma Rusija labai stengėsi modernizuoti savo ginkluotę, ypač mažesnius branduolinius ginklus.
V. Putinas „investavo į taktinius branduolinius ginklus“, sakė S. Berrieras. „Manau, jis galvoja, kad tai suteikia jam asimetrinį pranašumą“, – pridūrė Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius.
V. Putinas praėjusį mėnesį žengė šokiruojantį žingsnį ir įsakė paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį.
Kai kurie JAV pareigūnai privačių pokalbių metu reiškė susirūpinimą, kad blogiausio scenarijaus atveju jis galėtų įsakyti panaudoti tokius nedidelius branduolinius ginklus prieš kokį nors miestą.
JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines sakė, kad V. Putino „žvanginimas branduoliniais ginklais“ įspėjo Vakarus.
Žvalgybos vertinimu, V. Putiną, kuris jaučiasi įžeistas, kad Vakarai nerodo jam pagarbos, „vargu ar atgrasys tokios nesėkmės“, nes šią invaziją jis laiko „karu, kurio negali sau leisti pralaimėti“, sakė A. Haines.
„Tačiau tai, ką jis galbūt linkęs laikyti pergale, su laiku galėtų pasikeisti“, – sakė ji. V.
Putino invazija „supurtė geopolitinę tvarką, o reikšmę ateičiai mes tik pradedame suvokti, nors ji tikrai bus didelė“, nurodė A. Haines.
V. Putinui patiriant didžiulį spaudimą, „sistema“, kurią Rusijos prezidentas sukūrė iš artimų patarėjų rato, darosi „vis siauresnė ir siauresnė“, sakė W. Burnsas.
Pasak jo, esant tokiai sistemai, „žmonių karjerai nepadeda abejojimas jo sprendimais ar prieštaravimas“ V Putinui.
