Rusijos užpulta Ukraina per beveik du mėnesius trunkantį karą visam pasauliui parodė, kad jie gali atsilaikyti prieš daug didesnį agresorių. Savo herojiškumą ir sumanumą šiame kare aiškiai demonstruoja Ukrainos kariuomenė, šalies vadovybė ir susitelkusi visuomenė. Tačiau daug kam pro akis galėjo praslysti didelį vaidmenį ukrainiečių pasipriešinime turėję šalies mobiliojo ryšio operatoriai.

Prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 d. nemažai stebėtojų nerimavo arba manė, kad Kremliaus puolimas apims koordinuotas didelio masto IT atakas, nukreiptas ir į ryšių tinklus. Šių atakų poveikis būtų buvęs labai stiprus ir juntamas visoje šalyje. Vis dėlto, nors viešai buvo pasirodę keletas pranešimų apie kibernetines atakas prieš ypatingos svarbos Ukrainos infrastruktūrą, skambių antraščių apie plataus masto kibernetinį puolimą nebuvo. Daug įdomesnė šiame kare tapo precedento neturinti bendra Ukrainos telekomunikacijų rinkos institucijų ir mobiliojo ryšio tiekėjų kova už laisvę. Kokią įtaką tai galėjo turėti karui, nagrinėjama Adaptivemobile.com tyrime.

Okupantus paliko be ryšio

Ukrainoje mobiliojo ryšio naudojimas siekia 130 proc., kitaip sakant, juo naudojasi absoliuti dauguma žmonių, o kai kurie turi ir dvi SIM korteles. Paslaugas šalyje teikia trys didieji operatoriai – „Kyivstar“ (26 mln. klientų), „Vodafone“ (19 mln. klientų) ir „Lifecell“ (10 mln. klientų) – bei nišinis žaidėjas „3Mob“ (0,3 mln. klientų).

Dar vasario 24-ą, pirmąją karo dieną, Nacionalinė elektroninių ryšių, radijo dažnių ir pašto paslaugų komisija (NKRZI) trims didiesiems operatoriams skyrė papildomus radijo dažnius, kad jie galėtų užtikrinti kokybiškas ryšio paslaugas visoje šalyje, o ypač vietovėse, kuriose buvo laukiama didelio pabėgėlių srauto. Taip pat, valdžios institucijų raginimu, visi operatoriai sutarė žmonėms nenutraukti paslaugų teikimo net pasiekus sąskaitos limitą ar išnaudojus lėšas išankstinio papildymo kortelėje, kad jie turėtų ryšį bet kokiomis aplinkybėmis.

Tačiau didžiausia staigmena laukė į Ukrainą įsiveržusių Rusijos karių. Jie nenaikino vietinės ryšių infrastruktūros, veikiausiai tikėdamiesi ir patys ja pasinaudoti. Tačiau ryšys jų telefonuose netrukus dingo: naktį į vasario 25-ąją NKRZI sprendimu trys didieji Ukrainos operatoriai užblokavo visus Rusijos ir Baltarusijos numerius.

„Tai buvo precedento visame pasaulyje neturintis veiksmas, turėjęs didžiulį poveikį. Pirma, Rusijos pajėgos neteko atsarginio ryšio kanalo. Antra, tai suteikė papildomą apsaugą Ukrainos operatorių tinklams nuo kibernetinių atakų“, – situaciją komentuoja „Telia“ verslo užtikrinimo ir transformacijos vadovas Vytautas Bučinskas.

Žinoma, rusų marodieriai užpultose teritorijose galėjo pavogti gyventojų telefonus ar įsidėti vietines SIM korteles. Tačiau taip jie tik atvėrė papildomą landą Ukrainos specialiosioms tarnyboms. Nors iš pradžių svarstyta blokuoti visus skambučius iš Ukrainos į Rusiją ir Baltarusiją, to nuspręsta nesiimti – vietoje to Ukrainos specialiosios tarnybos sekė ir pasiklausė Rusijos pajėgų skambučių bei gautą informaciją panaudojo prieš juos pačius. Neoficialiai teigiama, kad tai padėjo nukauti mažiausiai du rusų generolus.

Sprendimams ruoštasi iš anksto

Karui tęsiantis ir okupantams veržiantis į šalies gilumą, kovo 7 d. įsigaliojo nacionalinis tarptinklinis ryšys (angl. roaming) – bet kurio operatoriaus klientas gali jungtis prie kito operatoriaus tinklo ir toliau naudotis paslaugomis be jokių papildomų mokesčių. Taigi, net jei kurioje nors vietovėje būtų nutrauktas dviejų operatorių ryšys, trečiojo paslaugomis gali naudotis visi ten esantys abonentai. Iš pradžių tai galiojo tik skambučiams ir SMS, vėliau sudaryta galimybė naudotis ir mobiliuoju internetu.

„Aiškiai matome, kad sprendimai Ukrainoje priimami greitai, reiškia, daugeliui jų jau buvo pasiruošta iš anksto. Pavyzdžiui, atjungti tarptinklinį ryšį dviejų kaimyninių šalių abonentams ar aktyvuoti nacionalinį tarptinklinį ryšį neužtenka vien dokumento, tam visi operatoriai turi būti pasiruošę techniškai, o tai galėjo užtrukti ne vieną savaitę ar net mėnesį“, – pastebi V. Bučinskas.

Ukrainoje imamasi ir kitų veiksmų, susijusių su šalies ryšių infrastruktūros saugumu. Itin didelis dėmesys skiriamas kenkėjiškos telekomunikacijų įrangos paieškai – pradedant SIM dėžėmis, kurias okupantai naudoja slėpdami savo komunikaciją bei platindami dezinformaciją, ir baigiant autonominėmis sistemomis kibernetinėms atakoms vykdyti. Be to, dalis veiksmų ir sprendimų dėl saugumo apskritai nėra viešinami.

Taip pat Ukrainos operatoriai nuo pat karo pradžios derasi su kolegomis kitose šalyse dėl geresnių tarptinklinio ryšio sąlygų į jas pabėgusiems ukrainiečiams. Ne išimtis ir Lietuva: „Telia“ visą kovo mėnesį kompensavo skambučius ir SMS tarp Lietuvos ir Ukrainos, o nuo balandžio 1 dienos šioms paslaugoms taikome 80 procentų nuolaidą, visa likusi suma bus pervedama Ukrainos operatoriams. Mūsų kompensuotų skambučių į Ukrainą suma vien per pirmąjį mėnesį viršijo 200 tūkst. eurų, šią sumą už suteiktas paslaugas pervedėme Ukrainos operatoriams“, – pažymi V. Bučinskas.

Žmonėms – motyvacija, kariams – pagalba

Vietiniams gyventojams net sudėtingomis aplinkybėmis pasiekiamas mobilusis ryšys leidžia susisiekti su artimaisiais, padeda išlaikyti Ukrainos žmonių ir kariškių moralę, ryžtą ir tikėjimą. Ukrainos kariuomenė šį privalumą išnaudoja ir priešui demaskuoti: jie pasirūpino priemonėmis, kuriomis vietiniai gyventojai gali pranešti apie Rusijos pajėgų pozicijas – pavyzdžiui, dedikuotu „Telegram“ kanalu, specialiomis svetainėmis ir net mobiliosiomis programėlėmis. Turėdami internetą žmonės siunčia nuotraukas, koordinates ir kitą informaciją, kuri gali praversti Ukrainos gynėjams.

Patikima informacija ir Rusijos karo nusikaltimų įrodymai taip pat prisideda prie tarptautinės pagalbos Ukrainai bei sankcijų ir pasmerkimo Rusijai.

Komentarai ()