Jaučiama nelygybė

Jaučiama nelygybė dažnai pateikiama kaip priežastis neveikti: „Kodėl turėčiau keistis aš, jeigu nesikeičia jie?“ Paprastai „jie“ – kitos šalys ar gerai žinomi žmonės, kas pasitarnauja patogiu savo neveiklumo pateisinimu. Tai rodo ir eksperimentai, kad kai egzistuoja bet kokia, tikra ar manoma, nelygybė, bendradarbiavimas silpnėja.

Negrįžtamos išlaidos

Mums patinka pirkti daiktus, kurie padaro mūsų gyvenimą patogesnį ir labiau nuspėjamą. Kai kurie pirkiniai gali daryti teigiamą įtaką klimatui, bet dauguma tokie nėra. Šioje drakonų šeimoje yra keturios rūšys.

Negrįžtamos išlaidos

Į ką nors investavus, atsisakyti investicijų dėl priežasčių, susijusių su klimatu, pasidaro nelengva. Ryškiausias pavyzdys – automobilis. Jei įsigijau automobilį ir moku už jo draudimą ir išlaikymą, kodėl turėčiau parduoti šį jaukų mobilų kambariuką ar palikti jį prie namų? Panašiai ir žmonėms, investavusiems į iškastinio kuro pramonę ar joje dirbantiems, tikėjimas, kad šio kuro deginimas kenkia aplinkai, gali sukelti kognityvinį disonansą. Dažnai lengviau sumažinti šį disonansą pakeitus įsitikinimą („šio kuro deginimas problemų nekelia") nei pakeisti elgesį (atsisakyti akcijų).

Įprotis

1890 metais vienas iš psichologijos pionierių Williamas Jamesas pavadino įprotį „gigantišku visuomenės smagračiu“ – tai yra, galinga jėga, išlaikančia įprastumą ir tvarką. Klimato kaitos kontekste įprotis gali lemti rutiną, kenksmingų veiksmų atlikimą nesusimąstant. Žinoma, klimatą teigiamai veikiantys įpročiai gali būti naudingi.

Įprotis nėra žavingas drakonas, bet vienas iš svarbiausių, nes daugelį kartojamų veiksmų labai sunku pakeisti visam laikui – pagalvokite apie dietą ir transportą. Kai kurie žmonės naudoja „elgesio momento“ terminą, nes jis tiksliai išreiškia šį pasipriešinimą pokyčiams. Pavyzdžiui, automobilių naudojimo elgesio momentas yra didelis, todėl jį labai sunku pakeisti.

Konfliktuojantys tikslai, vertybės ir įkvėpimas

Visi turime įvairiausių tikslų gyvenime, ir ne visi jie suderinami su klimato pokyčio silpninimu. Kone visuotinis siekis „veržtis pirmyn“ dažnai reiškia veiksmus, konkuruojančius su tikslu mažinti klimato kaitą, tarkime, didesnio namo pirkimas, egzotiškos atostogos ar naujo automobilio įsigijimas.

Tai, kad su klimatu susiję siekiai dažnai kukliai tūno visų kitų siekių užnugaryje, paaiškėja, kai žmonių paprašoma įvertinti klimato kaitos aktualumą, lyginant kitomis problemomis ir rūpesčiais: dažniausiai jiems skiriama maža svarba. Pew Research Center atliktos apklausos atskleidžia, kad 80 procentų JAV respondentų sako, kad klimato kaita yra „svarbi problema“, tačiau lyginama su kitomis problemomis, pagal svarbumą jai skiriama 20-ta vieta iš 20-ies. Dauguma žmonių linkę pritarti lėšų tvarkymuisi su klimato kaitos sukeltais ekonominiais kaštais, jei tik tie pinigai bus ne iš jų kišenės.

Prisirišimas prie vietos

Žmonės labiau linkę rūpintis vietomis, prie kurių prisirišę. Taigi, silpnas prisirišimas gali tapti barjeru teigiamai klimatą veikiančiam elgesiui. Tačiau taip gali veikti ir stiprus prisirišimas prie vietos, pavyzdžiui, NIMBY'iškas pasipriešinimas šalia statomiems vėjo generatoriams.

Nepasitikėjimas

Kai žmogus blogai galvoja apie kitą, vargu ar patikės tuo, ką jis sako, ar paklausys nurodymų. Toks neigiamas požiūris būna įvairus.

Nepatiklumas

Pasitikėjimas yra sveikų santykių pagrindas. Kai tarp piliečių ir mokslininko ar valdžios atstovų jo trūksta, kyla vienoks ar kitoks pasipriešinimas. Netrūksta įrodymų, kad daugelis žmonių į mokslininkų ar valdžios atstovų žinutes vertina nepatikliai. Kai pasitikėjimas pakertamas, teigiamų elgesio pokyčių tikimybė mažėja.

Numanomas programos neadekvatumas

Politikos kūrėjai įgyvendino daug programų, skirtų tvaraus ar draugiško klimatui elgesio skatinimui. Dauguma jų savanoriškos, tokios, kaip oro tarpų izoliacijos ar efektyvių prietaisų pirkimo kompensavimas. Taip žmonės gali rinktis ar priimti pasiūlymą, ir dažnai nusprendžia, kad jis nepakankamai geras, kad jie dalyvautų.

Neigimas

Neužtikrintumas, pasitikėjimo trūkumas ir negrįžtamos išlaidos gali nesunkiai sukelti aktyvų problemos neigimą. Tai gali būti neigimas, kad klimatas kinta iš viso, ar kad jį sukėlėme mes – daugumoje šalių ženklios mažumos tuo tiki.

Tokio požiūrio besilaikantieji paprastai būna tiesmuki. Vieno laikraščio straipsnio apie aplinkosauginės psichologijos tyrimus skaitytojo komentaras yra tipiškas savo emociniu intensyvumu, juntamu kai kurių neigėjų: „Tai rodo, kad krūvai psichologų reikia kvaršinti žmonėms galvas, kad šie imtų tikėti ta „ekodraugiška“ nesąmone.“

Reakcingumas

Nepatiklumas ir neigimas sukelia tai, ką psichologai vadina reakcingumu, tendencija kovoti prieš bet ką, kas atrodo kėsinasi į jo laisvę. Be abejo, kai kurios aplinkybės reakcingumą skatinti turėtų, bet klimato kaita nėra viena iš jų. Reakcingumas kelia ypač daug problemų klimato atveju, nes jis gali skatinti veiksmus, kenkiančius netgi labiau, nei neveikimas.

Juntama rizika

Keisti elgesį rizikinga. Kuo gali rizikuoti svarstantieji imtis klimatui draugiškų veiksmų? Šiuo atveju yra šeši neveiklumo drakonai.

Funkcinė rizika

Ar tai suveiks? Jei kas nusiperka, tarkime, elektromobilį, jis, kaip nauja technologija, gali turėti veikimo problemų. Tą patį galima pasakyti apie daugumą žaliųjų technologijų.

Fizinė rizika

Kai kurios adaptacijos gali turėti, ar bent jau gali būti manoma, kad turi, su jomis susijusį pavojų. Pavyzdžiui, jau pagamini dviračiai praktiškai nekuria šilumos efektą sukeliančių dujų, bet gali tekti dažniau lankytis traumatologiniame punkte.

Finansinė rizika

Daugeliu žaliųjų sprendimų reikia kapitalo investicijų ar brangiau mokėti. Per kiek laiko tai atsipirks? Jei produktas tampa fiksuota gyvenamosios vietos dalimi, kaip saulės elementai, ar instaliavimo kaštai atsipirks ar sutaupysiu pakankamai energijos? Ar papildoma elektrinio automobilio kaina to verta?

Socialinė rizika

Kiti žmonės pastebi daug mūsų daromų pasirinkimų. Todėl galime būti vertinami, kas gali pakenkti reputacijai arba ego. Ar važiuodamas dviračiu atrodysiu keistai? O ką, jei tapsiu veganu? Ar pasiliksiu seną mobilųjį?

Psichologinė rizika

Ši rizika, glaudžiai susijusi su socialine rizika, daugumai žmonių tikriausiai mažiau tikėtina, bet kaip bebūtų, gali iškilti. Jei dėl klimatui palankaus elgesio mus erzina, kritikuoja ar net tyčiojasi, kyla rizika, kad nukentės savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi.

Laiko rizika

Kita rizika, kad klimatui palankių veiksmų planavimui ir vykdymui skirtas laikas nesuteiks norimų rezultatų. Daug žmonių nemažai laiko svarsto, ar įsirengti saulės skydelius, tapti vegetaru ar susisiekimui naudoti dviratį. Baimė, kad pasirinkimas nesuteiks geidžiamo rezultato, gali lemti neveiklumą: pokyčių planavimui praleistas laikas gali būti iššvaistytas.

Ribotas elgesys

Daugelis mūsų bent minimaliai darome ką nors, kas padeda riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Bet dauguma mūsų galėtų nuveikti daugiau. Šis santykinai nepiktybiškas neveiklumo drakonas būna dviejų pagrindinių formų.

Simbolizmas

Kai kuriuos su klimatu susijusius elgesio pokyčius atlikti lengviau, nei kitus, bet jų poveikis ŠES dujų emisijai mažas arba jo visai nėra. Venas pavyzdys yra nuosavų maišelių nešimasis į parduotuvę. Tačiau kadangi juos įgyvendinti lengva, tai labiau tikėtina, kad įgyvendinami bus būtent jie, o ne brangesni, tačiau efektyvūs veiksmai, pavyzdžiui, susisiekimas dviračiu ar viešuoju transportu, perėjimas prie vegetariškos ar veganiškos dietos. tačiau, kaip ten bebūtų, juos galima vertinti kaip kelią link geresnių dalykų.

Atatrankos efektas

Neretai, padarius kokį nors teigiamą pokytį, jo naudą sumažina ar netgi ištrina paskesni veiksmai. Pavyzdžiui, perkantieji efektyviai kurą naudojančius automobilius ima važinėti daugiau, nei tada, kai turėjo ne tokį taupų automobilį. Kaip ir reakcingumas, šis drakonas gali ne tik panaikinti pranašumus, bet ir sukelti negatyvias bendras pasekmes.

Nustatėme 33 neveiklumo drakonus – o kaip galėtume juos nudobti?

Ką galima nuveikti prieš šią bauginančią armiją? Pirmiausia, struktūrinius barjerus turėtų pašalinti tokios jėgos, kaip įstatymų leidyba ir miestų atnaujinimas, bet vargu ar to pakaks.

Tačiau galima imtis kai kurių žingsnių. Atpažinkite pagrindinius savo drakonus, ta turėtų palengvinti jų nugalėjimą. Taip pat galima prisijungti prie pozityvią klimato atžvilgiu propaguojančių socialinių tinklų ir juos populiarinti.

Kitus žingsnius turi žengti tiek socialinės, tiek techninės srities tyrėjai, dažnai dirbdami kartu. Būtina geriau suprasti kaip žmonės gali peržengti šiuos barjerus. Reikia sukurti geresnius įvairaus elgesio anglies pėdsako matus, kad žmonės žinotų, kur reikia kreipti savo pastangas. Reikia geriau atlyginti žmonėms, kuriuos švelniai vadinu mulais: žmones. kurie neša visų mūsų naštą, jau dabar darydami viską, kas jų galioje. Taip pat reikia šypsotis kitiems – vadinu juos bitutėmis – kurie klimatui pozityvia veikla užsiima ne dėl su klimatu susijusių priežasčių, tarkime, tokiems, kaip dviratininkai, kurie važinėja dėl sveikatos ar žmonėms, kurie pasirenka neturėti vaikų. Galiausiai, reikia geriau suprasti tuos, kurie priešinasi klimato kaitos ribojimui skirtiems sprendimams ir technologijoms.

Neveiklumo drakonus įveikti galima, nors tai truks ilgai ir pergalė niekada nebus visiška. Tai būtina atlikti nedelsiant: jau gali nebūti likę keturių ar penkių dešimtmečių beatodairiško šiltnamio efektą sukeliančių dujų masto sumažinimui ir grįžimui prie subalansuoto klimato.

Robert Gifford yra aplinkosaugos psichologas Victoria'os universitete Kanadoje

Robert Gifford
New Scientist № 3029

Komentarai (18)