Kitoks požiūris į dietą: visiems tinkami „sveikos mitybos“ patarimai yra neįmanomi (0)

2011-09-28

Tęsiame Daniela Niederberger parengtą interviu su Vokietijoje gerai žinomu ir daugelio kritikuojamu chemiku, Europos maisto ir mitybos instituto mokslo vadovu Udo Pollmeriu. Šis žmogus parašė knygą „Kas sveikai maitinasi, trumpiau gyvena“, neseniai išleistą ir lietuvių kalba. Šįkart jis kalba apie dietų poveikį, patarimus gerti daug vandens, žmonių svorio tipus bei soją.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jei dar neskaitėte pirmosios dalies, tą galite padaryti paspaudę šią nuorodą.

Nemažai žmonių domisi sveika mityba. Viena tokių – mano mama ir devintajame dešimtmetyje mums, vaikams, reikėjo valgyti visagrūdžius makaronus su bolognese padažu iš sojos. Tačiau mama pati pastebėjo, kad iš to nieko neišeina… Gal žinote, kodėl?

Ir kodėl būtų turėję? Grūdai nėra natūralus žmogaus maistas, tik pastarųjų dešimtmečių išsigalvojimas. O soja yra nuodingas augalas, neskirtas žmogui. Beveik nėra įrodymų, kad soja anksčiau būtų valgyta Azijoje. Sojos pupelėse labai gausu baltymų. Taigi ji būtų puikus maistas. Vadinasi, ji turėjo labai stipriai gintis antikūniais. Azijoje iš seniau žinomas tik sojos padažo naudojimas, tačiau jam pupelės turėdavo ilgai fermentuotis. Sojos vartojimas pirmą kartą įrodytas Mandžiūrijoje, kai ją užėmė japonai.

O kaip dar naudotos sojos pupelės?

Iki 1945 m. soja buvo reikalinga kaip žaliava plastmasei. Unitazams, automobilių kėbulams gaminti. Paskui nafta išstūmė sojos išspaudas. Kur dabar dėti baltymus? Bandė soja šerti gyvulius, bet šie jos nevirškino. Tik atradus spaudimą karštu būdu tapo įmanoma išspaudomis šerti kiaules. Vėliau buvo ieškoma mokesnių adresatų, kuriais pasirodė besančios sveikata susirūpinusios moterys ir sportininkai.

Moterys tiki dietologų rekomendacijomis. Ar jos tapo lieknesnės?

Jos tiesiog didesnės lengvatikės ir tuščiagarbės.

Kodėl taip sakote? Ką mityba turi bendra su tuštybe?

Sveika mityba pateikiama kaip rūpinimosi savo grožiu dalis. Net ir kvailiausios dietos turi padaryti mus „gražius ir sveikus“. Jei dieta vadintųsi „Einšteino“, niekas ja nesidomėtų. Beje, teigiama, kad reikia gerti daug skysčių. Kiek litrų rekomenduojama išgerti?

Nuo dviejų iki trijų.

Dalyvavau vienoje televizijos laidoje, kur priešais mane sėdėjo medicinos mokslų daktarė. Ji sakė, kad reikia daug gerti. Aš paklausiau: „Kaip čia išeina? Agurkas turi 97 procentus vandens, obuolių sultys – 87 procentus. Ar dabar jau reikia prie agurko ką nors suvalgyti, o prie sulčių – dar ko nors atsigerti? Vandens kiekis kietuose maisto produktuose yra toks pat, kaip ir skystuose. Lęšiai turi 77 procentus vandens, net kepta dešra vis dar tebeturi 60 procentų. Kiekviena mitybos patarėja žino, kad patarimas daug gerti yra nesąmonė. Ji matuoja moterų intelektą. Moterys gali būti žiaurios viena kitai.

Norite pasakyti, kad sąmoningai rekomenduojami klaidingi veiksmai?

Taip, nes tai teikia galios pojūtį. Galėjimas nurodinėti kitiems teikia pasitenkinimą. „Stebėkite skysčių vartojimą, sekite kalorijas, sekite riebalų balansą, vitaminus, omega-3 rūgštis etc. Jei to nedarysite, būsite stori, seni, ligoti ir šlykštūs.“ Kai žmogus bijo, jis nebegali logiškai mąstyti, tad galima jį valdyti, dalijant vis naujus patarimus. Jei jie neveikia, žmogus, be abejonės, yra pats kaltas, nes per mažai stengėsi.

Pavyzdžiui, oficiali nuostata – reikia gerti, kol dar nesi ištroškęs – yra tokia pat protinga, kaip ir patarimas šlapintis, kol dar nenori. Šis patarimas jau yra baigęsis mirtimi nuo apsinuodijimo vandeniu. Tai labai kenkia vaikams, jie visada su savim turi gertuves su obuolių sultimis ir vis geria, nes jos saldžios. Nuolat tokiu būdu gaudami kalorijų, jie mažiau valgo. Jiems trūksta medžiagos, kurios reikia, kad vanduo vėl pasišalintų iš organizmo – druskos.

Be druskos nėra šlapimo. Geriant toliau, galima gauti plaučių ar smegenų edemą. Yra pasitaikę sportininkų ir dietos besilaikančių moterų mirties atvejų. Kas pataria: mažiau druskos, daugiau vandens, turėtų žinoti, ką pataria.

Tuomet dar pakalbėkime apie vaikų mitybos įpročius. Kodėl vaikai taip mėgsta gruzdintas bulvytes?

Bulvės yra nakties augalas ir daugelis iš jų – nuodingos. Mes išvedėme nuodus iš gumbo, tačiau lupenose vis dar tebėra čakonino. Kadangi šiandien daug mamų leidžia vaikams valgyti bulves su lupenomis, pasitaiko apsinuodijimų – nes vaikai daug jautresni nei mamos.

Čakoninas nuodingumu prilygsta strichninui. Yra tik vienas metodas pašalinti nuodus – sudėti bulves į gruzdintuvę. Virimo nepakanka. Todėl vaikai mėgsta bulvytes. Mes, vidurio europiečiai, gimstame su 40 procentų viso kūno riebalų. Vėliau riebalų kiekis staigiai krinta. Nuo 6 iki 10 metų amžiaus tarpsnyje mes teturime pusę šio riebalų kiekio. Kadangi vaikai dėl savo plonų rankų ir kojų greičiau sušąla nei suaugusieji, jiems reikia maistingų produktų.

Kodėl yra storų ir lieknų žmonių?

Visų pirma yra du skirtingi kūno struktūros tipai: piknikai, apvalesni, ir leptosominio tipo, liesieji. Tai įgimta. Be to, egzistuoja dvi didžiosios svorio reguliavimo sistemos – seksualiniai ir streso hormonai.

Pradėkime nuo seksualinių hormonų: iš pradžių mergaičių kūnai būna panašūs į berniukų. Lytiškai subrendus, joms atsiranda riebalų sluoksnis, kad būtų galima išnešioti kūdikį ir berniukai matytų, kad mergaitė jau pasiruošusi. O sendami žmonės vėl suplonėja. Beje, gimus pirmam vaikui, daugelis vyrų užsiaugina „alaus pilvuką“.

Kodėl?!

Tikrai ne nuo alaus! Vyrai labiau domisi jaunomis moterimis nei naujagimiais. Biologijos požiūriu, tai negerai, reikia, kad patinėlis rūpintųsi motina ir kūdikiu. Todėl gimus vaikui, vyrų testosterono kiekis staigiai krinta. Jei iškastruosime gaidį, jis nusipenės. O vyras, atsiradus palikuonims, darosi naminis ir storėja.

O ką bendra su svoriu turi streso hormonai?

Žmonės, atsidūrę beviltiškoje padėtyje, turintys problemų darbe ir namie, išskiria daug kortizolio. Kaip veikia kortizolis, žinome iš medikamento kortizono – jis veda prie vadinamojo Kušingo sindromo. Žmonės storėja. Be to, didėja rizika susirgti diabetu ir gauti širdies smūgį. Todėl daugelis storulių, veikiami streso, tik dar labiau sustorėja.

Vadinasi, dietos storuliams turi priešingą poveikį?

Visiškai teisingai: stambus priauga svorio. Tai biologija.

O liesieji?

Jie reaguoja priešingai. Liesieji, veikiami streso, sulysta. Dėl šios priežasties dauguma liesų terapeutų negali suprasti, kodėl dietos storulius dar labiau storina. Jei liesieji badauja, jie sulysta. Reikia žinoti šias skirtingas organizmo reakcijas prieš imantis patarinėti žmogui dėl jo svorio.

Tai ką daryti? Spjauti į visas rekomendacijas?

Tiesiog nėra „sveikos mitybos“ visiems. Kiekvienas žmogus yra kitoks, nėra visiems optimalaus batų dydžio. Kiekvienam žmogui reikia ko kito ir jis tai gauna. Maistas turi būti geras. Nes tai, kas negerai, negali būti sveika, ir nesvarbu, kas tai rekomenduoja.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt