Daugeliui išsivysčiusių šalių gyventojų, norinčių susilaukti palikuonių, ateityje bus visiškai nebūtina užsiiminėti seksu, prognozuoja vienas šios mokslo srities žinovas.

Profesorius Henry Greely įsitikinęs, kad nepraeis nė 20 metų, kai daugelis vaikų bus pradėti laboratorijoje, o ne per lytinius vyro ir moters santykius, rašo „Independent“.

Profesorius anaiptol neatmeta galimybės, kad natūralus apvaisinimo procesas ilgainiui gali būti imtas net stigmatizuoti.

Pokytis, apie kurį jis kalba, paskatintų evoliucinio vystymosi atotrūkį nuo visos likusios žmonių padermės ir net nuo gyvūnų.

H. Greely, vadovaujantis Stanfordo universiteto įstatymų ir biologijos mokslo centrui, savo įžvalgomis pasidalijo knygoje „The End of Sex and the Future of Human Reproduction“ (Sekso pabaiga ir žmonių dauginimosi ateitis).

„Po maždaug 20–40 metų, kūdikį turėti trokštanti pora turės kreiptis į laboratoriją: vyras turės pristatyti spermos, o moteris – odos mėginį“, – atsakydama į „The Times“ klausimus teigia H. Greely.

Pasak profesoriaus, naudojant moters odos mėginį bus išskirtos kamieninės ląstelės, iš kurių, savo ruožtu, galima sukurti kiaušialąstes.

Gautas kiaušialąstes galima apvaisinti spermatozoidais, o vėliau atrinkti embrionus.

Kaip tvirtina H. Greely, embrionai bus nuodugniai tiriami, ieškant galimų ligų požymių.

„Būsimiems tėvams gali būti pasakyta: „Štai šie penki gali būti pažeisti rimtų ligų, todėl jais reikia atsikratyti.“ – sakė profesorius. – Tada jiems bus išvardyti 95 kitų embrionų pliusai ir minusai.“

Apsvarstę galimus sveikesniųjų embrionų trūkumus ir pranašumus tėvai galės išsirinkti tą, kurį norėtų įsodinti į moters gimdą, kitaip sakant, tą, iš kurio turės išsivystyti jų vaikas.

„Tėvams pateikti embrionai bus suskirstyti į kategorijas,“ – sako profesorius.

Pavyzdžiui, į vieną kategoriją bus įtraukti labai sunkių, neišgydomų ligų užuomazgų turintys gemalai, o į kitą – lengvesnių ligų pažeisti embrionai.

Turėtų būti ir ne tokių reikšmingų požymių kaip plaukai, akys ar sudėjimas kategorija.

Atskirą kategoriją turėtų sudaryti pagal elgesio ypatumus suskirstyti embrionai. Informacija apie elgesį veikiausiai bus ribota. Vargu ar bus įmanoma užtikrintai tvirtinti, kad tas ar anas vaikas išsiskirs itin aukštais intelektiniais sugebėjimais. Daugių daugiausia bus galima tvirtinti, kad egzistuoja, pavyzdžiui, 60 proc. tikimybė, jog kuris nors vaikas bus pakankamai imlus mokslams.

Visiškai netolimoje ateityje galima tikėtis ženklaus proveržio genomo studijose, be to, labai greitai gali būti išrasta kiaušialąsčių kūrimo iš odos mėginio technologija, leisianti atsisakyti itin sudėtingos kiaušialąsčių užsėjimo procedūros, kai vykdomas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šie pasiekimai gali gerokai palengvinti apvaisinimo procesą ir dėl to jis taps gana prieinamas.

H. Greely mano, kad proceso efektyvumą didina ir tai, jog bus sudaryta galimybė išvengti paveldimų ligų ir užkirsti kelią apsigimimams.

Profesorius įsitikinęs, kad aprašyta metodika gali tapti norma, o ilgainiui natūraliai pastojančias moteris net gali būti imta laikyti neatsakingomis.

„Tai ypač pasakytina apie tas šalis, kuriose mokamas socialinis sveikatos draudimas. Esant alternatyvioms galimybėms, natūralus pastojimas ilgainiui gali būti stigmatizuojamas“, – sako profesorius.

Pasak H. Greely žmonės gali imti piktintis tais, kuriems gimsta kūdikiai su genetiniais sutrikimais, ir visi turi mokėti už gydymą.

Svarbu ir tai, kad šis naujas gyvybės pradėjimo būdas suteiks galimybę genetiškai giminingus kūdikius turėti ir tos pačios lyties partneriams.

„Gali būti ir taip, kad kuri nors moteris užsigeis pasigaminti ir nuosavų kiaušialąsčių, ir spermatozoidų, o tada įsisodinti gemalą į nuosavą gimdą? Nemanau, kad žmonės mėgintų tai daryti, bet pasaulis platus – niekada negali žinoti“, – svarstė H. Greely.

Komentarai (4)