Lietuvoje išbandys naują gydymo būdą nuo koronoviruso, bet reikės pagalbos iš visos visuomenės ()
Koronavirusą sutramdę žmonės gali prisidėti prie naujo gydymo. Jų organizmas veikia kaip vaistų laboratorija. Pasveikę ir tapę imuninės plazmos donorais jie gali išgelbėti sunkiai sergančiųjų gyvybę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vilniečiui gydytojui Jonui kraujo donorystė nėra naujiena. Tačiau kilus pandemijai keturiasdešimtmetis atsidūrė juodajame sąraše – kaip ir daugiau nei 150 Lietuvos medikų, užsikrėtusių koronavirusu.
Griežta saviizoliacija, nerimas, kad šiuo virusu galėjo užsikrėsti artimieji, – visa tai praeityje, gydydamasis namuose medikas jau pasveiko. Tačiau ši patirtis jį įtikino, kad vienas lauke – ne karys. Būtina visuomenės parama ne tik norint nutraukti viruso plitimą, bet ir gelbėjant žmones nuo mirties.
Darbas, namai, parduotuvė – toks maršrutas vilniečiui medikui Jonui buvo įprastas, kol nesusirgo COVID-19 infekcija.
Pastarąjį kartą atostogavęs pernai rugpjūtį gydytojas taip ir neišsiaiškino, kur galėjo pasigauti užkratą, nes nebuvo išvykęs į užsienį, iki tol jo šeimoje niekas nesirgo. Tačiau susirgęs jis suprato, kad gali būti naudingas. Pasveikęs jis apsisprendė aukoti kraujo plazmos.
„Man svarbu, kad kuo daugiau žmonių, pasveikusių nuo koronaviruso infekcijos, suprastų – jie naudingi, nes gali prisidėti prie naujo gydymo“, – pasakojo gydytojas Jonas.
Vilniečio kraujyje susidarė antikūnų, kuriuos sulašinus kartu su plazma sunkios būklės ligoniams koronavirusas greičiau sunaikinamas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tokioje plazmoje susidarę antikūnai gali būti biologiškai efektyviu vaistu gydant sunkius COVID-19 infekcijos atvejus.
Toks gydymo būdas prieinamas Lietuvoje. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centre jau pradėta rinkti ir šaldyti imuninę plazmą.
Viltis, kad naujas gydymo būdas gali būti efektyvus, prieš keletą mėnesių atsirado Kinijoje. Šiemet vasarį čia buvo išbandytas naujas metodas – pasveikusių žmonių kraujo plazma taikyta sunkiai sergantiems COVID-19 pacientams gydyti.
Sulašinus imuninės plazmos, kurioje buvo didelis antikūnų kiekis, pacientams per parą nuslūgo uždegiminiai procesai, taip pat padidėjo deguonies kiekis kraujyje.
Antikūnai yra ypač svarbūs – tai baltymai, kuriuos gamina žmogaus imuninė sistema, kad galėtų kovoti su svetimkūniais: virusais, bakterijomis bei kitais nepažįstamaisiais.
Moksliniai tyrimai rodo, kad antikūnai kiekvienam mikroorganizmui yra specifiniai. Tačiau reikia laiko, kad susidarytų armija antikūnų, naikinančių infekcijos sukėlėją.
Jei naujas virusas antrą kartą surengs ataką ir norės įsibrauti į žmogaus organizmą, imuninė sistema sugebės jį atpažinti ir laiku pasigaminti dar daugiau antikūnų.
– Kuo naujas metodas yra ypatingas? Kokiose šalyse jis taikomas? – paklausiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų COVID-19 procesų vadovo profesoriaus Laimono Griškevičiaus.
– Šis gydymo metodas pagrįstas tuo, kad persirgus infekcija kraujyje pasigamina antikūnų – baltymų, kovojančių su infekcija. Antikūnai pradeda formuotis praėjus maždaug 5–7 dienoms nuo infekcijos pradžios, ir didžiajai daliai ligonių pasigamina antros savaitės pabaigoje.
Antikūnai – dalis imuninės sistemos, kuri saugo kiekvieną žmogų nuo pasikartojančios infekcijos. Tai – įgyta apsauga. Jei žmogus pasveiksta, įmanoma nustatyti, kiek antikūnų yra jo kraujyje. Imuninė plazma yra pasveikusio nuo COVID-19 ligos asmens kraujo plazma, kurioje yra antikūnų, pasigaminusių prieš SARS-CoV-2 virusą.
– Ar tai reiškia, kad pasveikęs nuo koronaviruso sukeltos infekcijos žmogus yra kaip vaikščiojanti farmacijos laboratorija, galinti kitiems dovanoti antikūnų?
– Yra tokių pacientų, kurių imuninis atsakas yra labai geras, bet yra ir tokių, kurių prastas, ypač tai būdinga vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat šiai grupei priklauso asmenys, gaunantys imunitetą slopinantį gydymą. Užsikrėtus koronavirusu jų kraujyje neretai susidaro nedaug antikūnų. Tokie žmonės negali tapti imuninės plazmos donorais.
– Ar antikūnų lašinimas yra eksperimentinis gydymas?
– Pasaulyje dar nėra standartinio metodo, kaip gydyti COVID-19 infekciją. Dėl šios priežasties bet kurį metodą galime vadinti eksperimentiniu. Kita vertus, žodis „eksperimentinis“ turi nemalonų prieskonį – šiuo atveju kalbame apie naują metodą, kuris teikia vilčių.
Ankstesnių virusų protrūkių patirtis rodo, jog sunkia forma sergančiam ligoniui perpylus pasveikusių asmenų plazmą galima „sutaisyti“ trūkstamą imuninės sistemos grandį. Šis būdas buvo taikomas 2009 metų pandeminio gripo A(H1N1), 2014 metų Ebolos viruso pandemijos, 2014 metų Vidurinių Rytų respiracinio sindromo (MERS) protrūkio atvejais.
Pasaulyje dar nesukurta naujų vaistų nuo COVID-19 infekcijos, o imuninė plazma yra nesunkiai prieinamas medikamentas, todėl daugelyje šalių pradėti klinikiniai tyrimai siekiant išsiaiškinti imuninės plazmos efektyvumą. Kai kuriems pacientams imuninė plazma yra vilties gydymas, nes kito gydymo neturime.
– Ar sunku paruošti imuninę plazmą?
– Sugaištama apie kelias valandas, nes pirmiausia būtina ištirti donorą, ištirti kaip ir kiekvieną kraujo donorą, būtina nustatyti, ar jis neturi hepatito, ŽIV bei kitų infekcijų. Plazmos rinkimas užtrunka iki valandos. Vėliau imuninė plazma užšaldoma, ji bus atšildyta ir perpilta tada, kai pacientui prireiks tokio gydymo.
– Ar netekęs dalies plazmos žmogus gerai jaučiasi?
– Donorui bus naudinga, nes jo kraujas bus išsamiai ištirtas. Plazmą galima aukoti kas dvi savaites. Beje, po tokios procedūros žmonės gerai jaučiasi. Jokios žalos sveikatai nėra, nes renkama tik plazma, o kraujo ląstelės (eritrocitai, trombocitai) grąžinami į donoro kraują.
– Kada geriausia aukoti imuninę plazmą? Ar galima šią procedūrą atidėti vėlesniam laikui?
– Apie tai nėra daug duomenų. Aišku tik tiek, kad antikūnus galima rinkti praėjus 30 dienų nuo COVID-19 infekcijos simptomų pradžios. Tada galime tikėtis didesnio kiekio antikūnų. Tikėtina, kad dar šešis mėnesius antikūnų kiekis kraujyje bus didelis, o kaip bus toliau, nėra aišku. Kadangi COVID-19 infekcija pasaulyje neseniai prasidėjo, nėra daug pacientų, kurie būtų įveikę ligą daugiau nei prieš pusę metų. Lietuvoje dar neturime tokio paciento, todėl negalime pasakyti, kaip ilgai išliks susidaręs imunitetas ir kiek bus tų antikūnų.
– Koks imuninės plazmos poreikis Lietuvoje?
– Teoriškai didžiausias poreikis yra ką tik susirgus COVID-19 infekcija, nes organizmas dar neturi galimybių priešintis. Santaros klinikose ištyrus sunkiai sergančiųjų kraują paaiškėjo, kad didžioji dalis jų jau turi pakankamai daug antikūnų. Tokiu atveju nėra prasmės jiems perpilti imuninės plazmos. Tai rodo, kad ne visiems pacientams tinka naujas gydymo būdas, o tiktai tiems, kurie sunkiai serga ir jų kraujyje yra mažai antikūnų. Tokių atvejų nebus daug.
Šiuo metu negalime tvirtinti, kad imuninė plazma reikalinga visiems ligoniams. Jei būtų įrodyta, kad šis gydymo metodas veiksmingas ankstyvojoje ligos fazėje, tada poreikis būtų didelis.
– Jau turite imuninės plazmos atsargų?
– Lietuvoje vis daugiau žmonių pasveiksta nuo COVID-19 infekcijos, tad po truputį renkame išskirtinę imuninę plazmą ir jau turime šiek tiek užšaldytos.
Ieškome kandidatų tokiam gydymui.
Mūsų prielaida – imuninė plazma gali būti taikoma kaip gydymo metodas tuomet, kai sunkiai COVID-19 infekcija sergančiojo organizmas negamina pakankamo kiekio antikūnų.
Kita vertus, pirminiai Kinijos mokslininkų tyrimai parodė, kad imuninė plazma gali būti lašinama ir tiems pacientams, kurių kraujyje buvo daug natūraliai pasigaminusių antikūnų.
Aukoti plazmą galima kas dvi savaites
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė priminė, kad kraujo plazmoje yra ne tik vandens, mineralų, mikroelementų, bet ir įvairių baltymų, tarp kurių ir antikūnai, – labai svarbi imuninės sistemos dalis.
Yra kelių rūšių antikūnų, kurie skiriasi struktūra, pavyzdžiui, vieni jų sureaguoja į patogeną labai greitai, vieni jų būna trumpiau, o kiti – ilgiau.
Naudingiausi yra tie antikūnai, kurie išsilaiko ilgiau, tai G klasės imunoglobulino antikūnai. Jei norima įsitikinti, ar žmogus persirgo kokia nors infekcija, pavyzdžiui, tymais, nustatomi G klasės imunoglobulinų titrai. G klasės imunoglobulinai pradeda formuotis praėjus maždaug dešimčiai dienų nuo ligos pradžios, o didžiausias jų kiekis būna 3–4 savaitę. Yra ne vienas kriterijus, pagal kurį nustatomas tinkamumas donorystei. Imuninės plazmos donoru gali būti nuo 18 iki 60 metų sveikas žmogus, neturintis reikšmingų ligų. Yra būtinas dokumentas, patvirtinantis COVID-19 infekciją. Jei žmogus turėjo panašių simptomų, bet nebuvo tirtas dėl koronaviruso, jis netinka.
Svarbu, kad renkant imuninę plazmą žmogus neturėtų jausti karščiavimo, kosulio, gerklės skausmo ar dusulio. Turi būti du neigiami COVID-19 PGR testo rezultatai.
Plazmos donorystė atrodo kaip įprasta kraujo donorystės procedūra. Imuninė plazma ruošiama plazmaferezės būdu, kai renkami tik antikūnai, bet nerenkami kiti kraujo komponentai, pavyzdžiui, eritrocitai. Tokiu atveju iš vieno donoro galima surinkti didesnį tūrį plazmos ir didesnį kiekį antikūnų.
Iki šiol nėra aiškaus reikalavimo, kiek antikūnų turėtų būti lašinant imuninę plazmą. Vadovaujamasi ankstesne patirtimi, kai pasaulyje buvo tokių infekcijų kaip SARS, MERS, Ebolos viruso protrūkis, gripo A(H1N1) pandemija.
„Nors išsamių mokslinių studijų dar nėra, yra vilčių, kad perpylus donoro plazmos su antikūnais greičiau sunaikinamas virusas. Taip buvo su Ebolos virusu užsikrėtusiais pacientais, yra duomenų, kad šis metodas padėjo ir Kinijoje plintant koronavirusui“, – pasakojo gydytoja L.Kryžauskaitė.
