Didysis Tėvynės karas (kaip Rusijoje vadinamas SSRS-Vokietijos karas) nusinešė precedento neturintį sovietinių piliečių gyvybių skaičių, todėl reikėjo kažką daryti, kad būtų panaikintas demografinis atotrūkis.

Sovietų Sąjunga ne iš karto pripažino savo nuostolių mastą. Oficialus žmonių mirčių skaičius augo tiesiogiai proporcingai bėgant laikui: nuo septynių milijonų Josifo Stalino laikais iki 26,6 milijono valdant Vladimirui Putinui (ir šis skaičius vis dar tikslinamas).

Vis dar labai sunku įsivaizduoti, kad tiek daug žmonių žūtų mūšio lauke arba žūtų už priešo linijų. Tačiau dar sunkiau užpildyti susidariusią demografinę spragą.

Paprastas atsakymas į klausimą, kaip Sovietų Sąjunga išsprendė problemą, yra toks: neišsprendė. Net ir praėjus daugiau nei 75 metams, šalis vis dar neatsigavo.

Moterų šalis

Pirma, situaciją apsunkino tai, kad nuostoliai pasiskirstė nevienodai visose amžiaus grupėse: žuvusiųjų daugiausia buvo šauktinio amžiaus (17–55 m., kuris buvo laikomas ir vaisingumo amžiumi) žmonės. Antra, daugiausia sumažėjo vyrų. Ir dėl to susidarė didelis gyventojų lyčių disbalansas.

„Vyrų ir moterų disbalansas Rusijoje pasirodė dar didesnis nei Ukrainoje ar Baltarusijoje, kurios vokiečių buvo visiškai okupuotos karo metu, o RSFSR (Rusijos Sovietų Federacinėje Socialistinėje Respublikoje) buvo okupuota teritorija, kurioje gyveno tik ketvirtadalis RSFSR gyventojų“, – pabrėžia žmonių nuostolių tyrinėtojas Nikolajus Savčenko.

1959 m. surašymo duomenimis, moterų buvo 18,43 mln. daugiau nei vyrų, o gimstamumas sumažėjo perpus. „Net Vokietijoje ar Lenkijoje, kurios per Antrąjį pasaulinį karą patyrė didelių žmonių nuostolių, nebuvo tokių skirtumų“, – sako Maskvos Carnegie centro ekspertas ir Aukštosios ekonomikos mokyklos Demografijos instituto direktoriaus pavaduotojas Michailas Denisenka. Negelbėjo ir migracija – ne tiek daug žmonių svajojo apie persikėlimą į SSRS, o šiaip nelabai kam buvo leista.

Kaip sovietų valdžia su tuo susidorojo?

Vėliau, pokario SSRS, disbalansas labai sumažėjo, o devintojo dešimtmečio pabaigoje gyventojų augimas jau buvo neblogas, nors ir lėtas. Pavyzdžiui, priešingai nei visos prognozės, devintajame dešimtmetyje šalyje gimė 9,8% daugiau kūdikių.

Šiuos laikinus šuolius lėmė dvi svarbios aplinkybės. Be to, viena iš jų buvo sukurta dar prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.

1936 m. Stalinas išleido dekretą „Dėl abortų draudimo“, kuriame taip pat buvo numatytas finansinės paramos motinoms priemonių paketas. Po to buvo priimtas slaptas Narkomzdravo (Sveikatos apsaugos ministerijos pirmtakas) dekretas dėl visų kontraceptikų pašalinimo iš parduotuvių.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()