Dalis mokinių laukia 11 klasės, kad galėtų nesimokyti „dalykų, kurių jiems gyvenime nereikės“, tačiau kitiems tai – didžiulis galvos skausmas: ko atsisakyti, jei neįsivaizduoji, kur stosi? Kaip sakė mokyklų psichologai, individualiai pasirenkamas ugdymo planas labai tinka aiškiai išreikštų polinkių vaikams, tačiau neapsisprendusius žlugdo.

Tai patvirtino ir šiemet į norimas studijų programas neįstoję abiturientai, kuriems pristigo balų dėl to, kad 11 klasėje nepasirinko dalykų, kurių kaip tik prireikė per stojamuosius.

„Tokių vaikų nėra daug, tačiau kasmet pasitaiko. Pavyzdžiui, vienas mano mokinys metė geografijos studijas, nes sugalvojo, kad nori mokytis fotografijos. Pasiruošė dailės egzaminui, jį išlaikė ir įstojo“, – pasakojo kalbinta psichologė.

Tačiau ne visi jaunuoliai tokioms permainoms ryžtasi: pajutę, kad įstojo ne ten, kur norėtų, nemeta pradėtų mokslų, abejodami, ar pavyks savarankiškai išmokti, ką nesimokė mokykloje ir išlaikyti egzaminus, tad gavę diplomus renkasi nemielą darbą.

V. Bacys: mokytis papildomus metus – normalu

„Lietuvoje dar nėra įprasta mokytis papildomus metus, jei nepasirinkai to, ko reikės, tačiau pasaulyje tai normalu“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Pasiteiravus, ar neplanuojama sukurti mokymo 11-12 klasėse sistemos tiems vaikams, kurie negali anksti pasirinkti būsimų studijų krypties, politikas sakė, kad toks variantas nesvarstomas.

Maksimumas - 13 dalykų

Pasak specialistų, profiliavimo, kaip tokio, atsisakyta dar prieš keletą metų, dėl to ši sąvoka nebevartojama. Dabar visas ugdymo turinys baigiamosiose klasėse skirstomas į privalomąjį ir pasirenkamąjį.

Susitarta, kad privalomojo ugdymo turinys sudaro 60 proc., o pasirenkamojo – 40 proc. Mokinys turi mokytis ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 dalykų, per savaitę dalyvauti mažiausiai 28 pamokose.

„Orientuodamasis į savo pasirinktą būsimą studijų programą, jis, padedamas mokytojų, turi susidaryti individualų ugdymo planą, išsitekdamas nustatytose apibrėžtyse“, – pabrėžė ŠMM atstovai.

Pataria kreiptis į psichologus

Paklausti, ką patartų mokiniui, kuris sunkiai apsisprendžia dėl būsimųjų studijų ir neįsivaizduoja, kokią profesiją rinksis, jie patarė kreiptis į profesinio orientavimo specialistus, mokyklose dirbančius psichologus.

„Jaunuolis gali ir pats atlikti įvairius profesinio orientavimo testus, paprašyti klasės auklėtojo, tėvų patarimo. Taigi, manome, kad pagalbos pakanka, ji nėra sunkiai prieinama, tik ne visi efektyviai tuo pasinaudoja“, – atkreipė dėmesį ministerijos atstovai.

Vargsta dėl tvarkaraščių

Vis dėlto, mokyklų bendruomenėse netyla diskusijos, kuriose pripažįstama, jog kiekvienam individualiai sudaromas ugdymo planas mažina krūvius, kita vertus, siaurina bendrąjį išsilavinimą, pridaro „langų“, nes atsižvelgiant į kiekvieno pageidavimus sunku surikiuoti tvarkaraščius.

„Ugdymo proceso organizatoriams tai didelis iššūkis, tačiau jei susiaurinsime mokinių galimybes rinktis norimus dalykus ir vietoje to pasiūlysime patogius tvarkaraščius, jie bus nepatenkinti, kad ribojamas pasirinkimas“, – sakė viceministras V. Bacys.

Komentuodama nuomonę apie prastėjantį bendrojo išsilavinimo lygį, ŠMM atkreipia dėmesį, jog „brandos pagrindus ir bendrąjį raštingumą suteikia visiems privalomas pagrindinis ugdymas, o vidurinio ugdymo programos tikslas – padėti mokiniui kryptingiau pasirengti studijoms“.

Sieks lankstumo

Klausiami, ar neplanuojama grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai visi mokėsi visus dalykus, ministerijos atstovai teigė, jog tokių minčių nėra. Atvirkščiai - planuojama tobulinti dabartinę sistemą, kad ji „būtų lankstesnė ir labiau atitiktų besimokančiojo poreikius“.

„Šiandieninėje mokykloje mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą, gali mokytis net 13 skirtingų dalykų, pasirinkdamas pagal skirtingas programas: siauresnę ar gilesnę. Mokantis 13 dalykų išauga mokinių mokymosi krūviai, bet galbūt labiau išplečiamos bendrojo lavinimo ribos“, – sakė ministerijos specialistai.

Komentarai (23)