V. Baltraitienė: „socdemai aukštąjį mokslą reformuoti ketina 2013-aisiais, mano nuomone, tai – per anksti“ (0)
Naujoji Vyriausybė aukštojo mokslo sistemai planuoja kardinalius pokyčius – vos prieš keletą metų pradėta įgyvendinti reforma bus reformuojama iš pagrindų, o „krepšelius“ keis tikslinis aukštojo mokslo finansavimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią jau anksčiau viešumoje aptarinėtą žinią patvirtino penktadienio rytą į Studentų sąjungos organizuotus akademinius pusryčius atvykusi siūlyta kandidatė į Švietimo ir mokslo ministres Virginija Baltraitienė. Nepaisant to, Seimo narė įsitikinusi, kad artimiausioje kadencijoje dėl kiekvieno su aukštuoju mokslu susijusio klausimo, prieš priimant sprendimą, privaloma diskutuoti su studentų atstovais ir akademine bendruomene.
„Studentų įsitraukimo į sprendimų dėl aukštojo mokslo priėmimą klausimas nėra vertas ilgos diskusijos – tai turėtų būti natūralus ir savaime suprantamas dalykas kiekvienai Vyriausybei. Viešai išsakyti planai aukštajam mokslui į Vyriausybės programą buvo perkelti iš partijų rinkiminių programų. Tačiau permainos neturėtų būti radikalios ir pradėtos jos gali būti anksčiausiai nuo 2014-ųjų“, - susitikime su studentais sakė V. Baltraitienė.
V.Baltraitienė patikino, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kurio veikloje dalyvauja, yra nusiteikęs bendradarbiauti ir klausytis studentų. Studentų sąjunga siūlymus šiam komitetui pateiks iki artimiausio posėdžio, kuris vyks gruodžio 12 d.
„Studentus glumina, kad šešioliktoji Vyriausybė iki šiol į programos rengimą neįtraukė akademinės bendruomenės. Studentams aktualūs sprendimai neturi būti priimami už jų nugarų. Esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti“, - po susitikimo su kandidate į ministres kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Artimiausiu metu Studentų sąjunga savo pasiūlymus išsiųs ir Ministrui Pirmininkui, kurio dėmesio tikisi sulaukti.
Paklausta, kaip vertina būsimosios Vyriausybės atstovų viešumoje minėtus planus reformuoti aukštųjų mokyklų valdymo sistemą, V. Baltraitienė teigė, jog šiuo metu egzistuojanti visuomenei atvira valdymo struktūra yra gera ir verta išsaugojimo.
Tuo tarpu siūlytos kandidatės į Švietimo ir mokslo ministres nuomonė dėl finansavimo aukštosioms mokykloms paskirstymo išsiskyrė su studentų pozicija. Pasak V. Baltraitienės, finansavimas aukštosioms mokykloms bei jose vykdomoms studijų programoms turėtų būti planinis. Specialistų poreikį prognozuoti, valstybės užsakymą formuoti, pasak Seimo narės, turėtų Ūkio, Socialinių reikalų ir darbo ministerijų darbuotojai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis akcentavo, kad būtina tartis ir su būsimais darbdaviais. “Tokios prognozės negali būti labai tikslios, nes padėtis rinkoje keičiasi gana greitai. Bet turime bandyti, net jeigu prognozių tikslumas ir 40 proc. Tik taip galime išvaduoti verslą nuo nuolatinės darbuotojų paieškos, didinti konkurencingumą, o universitetus pabaigę jauni žmonės galės tikėtis iš karto rasti darbą ir turėti daugiau perspektyvų bei pasirinkimo Lietuvoje. Tuo pačiu turime kalbėtis ne tik apie aukštąjį mokslą, bet ir profesinį orientavimą jau mokyklose“, - sakė R. Dargis. Jo teigimu, dalį specialistų poreikio galima nustatyti jau dabar, pagal pačius stipriausius šalyje veikiančius sektorius.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas, Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Lietuvos studentų sąjunga šią savaitę drauge su Lietuvos universitetų rektorių konferencija pasirašė bendrą poziciją, kuria naujajam LR Seimui ir Vyriausybei pasiūlė glaudų bendradarbiavimą nagrinėjant ir sprendžiant ne tik aktualiausius universitetinio aukštojo mokslo raidos klausimus, bet ir formuojant ilgalaikę moksliniais tyrimais grįstą Lietuvos aukštojo mokslo plėtros politiką. Šią poziciją palaiko ir Europos studentų sąjunga, pasirašiusi rezoliuciją dėl aukštojo mokslo sistemos reformos, kurią įgyvendinant sprendimų priėmėjai aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos studentų sąjunga, tęstinumo palaikymo.
