Nenuleisti akademinės kartelės, užtikrinti priėmimą ir į mažiau populiarias specialybes, taisyti priėmimo į menus tvarką. To ketvirtadienį susitikusi su šalies universitetų rektoriais bei švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi prašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ministras studijų kokybę mato universitetų konkurencijoje, o pastarieji pripažįsta turintys dilemą – pinigauti priimant visus norinčius, ar ne.

„Prezidentė visų universitetų rektorių paprašė nenuleisti akademinės kartelės. Akademiniai reikalavimai studentams, studijų kokybė - svarbūs dalykai dėl to, kad Lietuva vis dėlto turi tapti studijų, labai išsilavinusia šalimi ir aukštųjų technologijų ateitis Lietuvoje priklausys būtent nuo išsilavinusios kartos“, - po susitikimo sakė prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

Kartu su rektoriais bei ministru D. Grybauskaitė aptarė kai kuriuos aukštojo mokslo reformos trūkumus ir nesklandumus, kurių nepavyko išvengti. „Pavyzdžiui, viešojo ir privataus intereso priimant studentus studijuoti balansavimas. Studentai patenkino savo poreikius stodami į aukštąsias mokyklas, gaudami krepšelius, tačiau valstybė taip pat turi ginti ir viešąjį interesą - užtikrinti, kad tose studijų programose, kurios nebuvo labai populiarios tarp gabiausių studentų, taip pat būtų studijuojama. Nes tiek žemės ūkio, tiek kūno kultūros specialybės, kai kurios kitos, kurios negavo daug krepšelių, - tradiciškai galbūt su žemesniais balais į jas stoja abiturientai, - jose taip pat turi būti rasti mechanizmai, kad studijuotų pakankamas skaičius studentų“, - kalbėjo V. Būdienė.

Susitikime konstatuota, kad penai būta trūkumų studentus priimant į menų specialybes – patys gabiausi iš pradžių į aukštąsias nepateko, tačiau vėliau klaidos iš dalies buvo taisomos. Prezidentė paprašė ministro diskutuoti su aukštosiomis ir greičiau rasti bendrą mechanizmą šių metų priėmimui į menų studijų programas.

Universitetų dilema – pinigauti ar ne

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius pripažino, kad reforma įnešė konkurencijos, universitetams baigėsi ramus gyvenimas - reikia galvoti apie ateitį, spręsti, ką daryti, kad ateitų moksleiviai su gerais vidurkiais.

„Nes tai yra pinigai, o pinigai šiandien yra universiteto egzistencijos klausimas. Neateis moksleiviai, moksleiviai pasirinks kitą universitetą – vadinasi, reikės galvoti, ką daryti“, - kalbėjo R. Ginevičius.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą valstybė negali riboti studentų priėmimo į mokamas studijų vietas aukštosiose, tik aukštoji mokykla turi užtikrinti kokybišką išsilavinimą. „Aukštajai mokyklai, turinčiai populiarias studijų programas, dilema – ar pinigauti ir priimti visus, kurie nori. Tai be abejo, bus daroma kokybės sąskaita“, - teigė LURK rektorius.

Antra vertus, pasak R. Ginevičiaus, šiandien universitetai reitinguojami ir galima gauti daug informacijos apie studijų lygį. Jis pastebi, kad šiandien didelė dalis jaunuolių - ypač mokantys už studijas - ateina jau ne diplomo, o žinių.

„Manau, universitetai turėtų būti tokio lygio ir turėtų priimti tiek, kad studijos būtų kokybiškos. Nes avantiūros keliu rinkos sąlygomis turbūt toli nevažiuosi“, - sakė R. Ginevičius.

Jis pastebi, kad per praėjusių metų priėmimą neįstoję į nemokamas specialybes technologiniuose moksluose, rinkosi socialinius mokslus, kur studijų kaina dvigubai mažesnė. „Jei jaunas žmogus negavo krepšelio, jis nežiūri į savo norus, o eina ten, kur pigiau. Ši tendencija gana įdomi“, - sakė VGTU rektorius.

G.Steponavičius: konkurenciją skatins demografinė duobė

Apie studijų kartelę kalbėjęs G. Steponavičius vylėsi socialiai atsakingo požiūrio pačiose aukštosiose mokyklose. Esą valstybė šioje situacijoje kišasi tiek, kad studijų krepšelio metodu finansuoja ir remia motyvuočiausius studentus.

„Girdime ne iš vieno universiteto norą nustatyti atitinkamą lygmenį, kuris leistų akademinę kartelę išlaikyti tokią, kuri leistų matyti, kad žmogus renkasi studijas ne dėl diplomo, o dėl žinių, tačiau valstybės mastu mechanizmai, kurių mes galėtume imtis, nėra tiek aiškūs”, - teigė G. Steponavičius.

Ministro teigimu, kartelę stengiamasi kelti aukščiau skatinant pačių universitetų atsakomybę ir suvokimą apie prestižą.

G.Steponavičius užsiminė apie Lietuvos laukiančią demografinę duobę - studentų skaičiaus mažėjimas lems konkurencija tarp universitetų. „Manyčiau, kad būtent ta konkurencija turi būti dėl kokybiškų studentų“, - kalbėjo G. Steponavičius.

Į prezidentės pastabas dėl priėmimo į mažiau populiarias specialybes ministerija ketina atsižvelgti šįmet specialybes skirstydama ne pagal šešias, o pagal vienuolika studijų krypčių grupių. Tikimasi, kad taip nukentėjusios, nepakankamai krepšelių surinkusios sritys šįmet galės tikėtis surinkti daugiau studentų.

Komentarai (31)