Rugsėjo mėnesį į istorinį žygį žemaitukais iki Juodosios jūros buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) teritorija išsirengs 10 lietuvių, ketinančių pakartoti Vytauto Didžiojo žygį.

10 raitelių, 40 dienų ir 2000 kilometrų – iki pat Juodosios jūros. Tokiam žygiui su žirgais, į kokį rugsėjį leisis grupė lietuvių, nesiryžta daugiau nei šešis šimtus metų – nuo Vytauto Didžiojo laikų.

"Mūsų supratimu didelė mūsų visuomenės dalis apie LDK sužinojo iš tarybinių vadovėlių, mūsų misija yra nauju žvilgsniu pažvelgti į LDK ir pristatyti LDK istoriją taip, kaip mes ją matome, kaip suprantame nepriklausomybės laikotarpiu", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė žygio idėjos sumanytojas ir vienas raitelių, verslininkas bei festivalio „Be2gether“ rengėjas Giedrius Klimkevičius.

Giedriui Klimkevičiui ir jo tėvui kilusia idėja bus atgaivinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpio istorija, Europai ir pasauliui pademonstruota ištverminga žemaitukų veislė ir paneigtas istorinis mitas, kad Vytautas Juodojoje jūroje šiuos žirgus pagirdė. „Mes žirgų Juodojoje jūroje tikrai negirdysime – nebent numaudysime“, – šypsodamasis tikino raitelių komandos vadovas Vaidas Ruibys.

„Kartą bendravome su tėčiu ir jis prisiminė, kad Odesoje prie Juodosios jūros matė lentą, kurioje parašyta, kad čia buvo atžygiavęs Vytautas Didysis. Tada tėtis man pasakė: „Tai imk ir tu nujok!“ Įsikabinau šios minties ir pusę metų nepaleidau, – šypsodamasis prisiminė žygio iniciatorius G.Klimkevičius. – Mūsų misija – nauju žvilgsniu pasižiūrėti į LDK istoriją, parodyti, kokia didelė tai buvo valstybė. Taip pat Europai ir pasauliui norime parodyti Lietuvos žirgininkystės pasididžiavimą – žemaitukus, kurie nėra pakankamai įvertinti.“

G.Klimkevičiaus teigimu, žygio dalyviams prireiks ir fizinės, ir psichologinės ištvermės."Vis dėlto 40 dienų, didelis fizinis krūvis, mažam rate žmonių - nebus lengva", - kalbėjo idėjos sumanytojas.

Anot buvusio Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdo Kumžos, ekspedicijos dalyvius lydės ne tik romantika, bet ir graudulys. "Graudulys visų pirma todėl, kad labai daug kas prarasta, ir jūs pamatysit labai daug griuvėsių", - per spaudos konferenciją sakė A.Kumža.

"Ta valstybė (LDK) turėjo milijoną kvadratinių kilometrų ir apėmė laikotarpį nuo XIII amžiaus vidurio iki XVIII amžiaus pabaigos. Galima įsivaizduoti, kiek pilių, kiek tvirtovių, kiek mūšių, kiek kunigaikščių per tą laiką buvo", - pasakojo buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje.

Ekspedicijai vadovausiančio sostinės vicemero Gintauto Babravičiaus teigimu, raiteliai "balne praleis 35-36 dienas", numatyta ir keletas poilsio dienų. Ekspedicijoje bus jojama 15 žirgų. Vienu metu raitelius nešti turėtų 10 žirgų, kiti penki pakeis labiausiai pavargusius. Šiuo metu jau aiškūs 8 ekspedicijos „2000 istorijos kilometrų“ dalyviai, likę dar tikslinami.

Kasdien jodami po 50 kilometrų vyrai tikisi aplankyti per 20 kultūrinių ir istorinių objektų.

Ekspedicijoje taip pat dalyvaus ir Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius. Jis keliaus žygiui vadovaus keliaudamas visureigiu. Pasiruošimo darbai jau pradėti - automobiliu ekspedicijos dalyviai pravažiavo visą kelionės maršrutą, pažymėjo vietas, kuriose galės nakvoti, kurias lankys.

Žygio startui numatyta Vytauto Didžiojo karūnavimui buvusi skirta diena - rugsėjo 8 – oji. Ekspedicijos, kuri prasidės Trakuose ir baigsis Očakovo miestelyje Ukrainoje, metu planuojama sukurti dokumentinį filmą. Jame bus įamžintas Vytauto Didžiojo kelias, atskleistas kultūrinis LDK paveldas.

Raiteliai tolimuosius kraštus bandys pasiekti žemaitukais. Ši žirgų veislė, garsėjanti ištverme, yra viena seniausių Europoje. Apie ją žinoma nuo VI-VII a. Pasak G.Klimkevičiaus, jie ne tik ištvermingi, bet ir pasižyminti ypatingu charakteriu: žirgai - užsispyrę, atkaklūs, protingi.

"Ypatingas, žemaitiškas charakteris - būtent su jais, manau, galima pasiekti", - teigė G.Klimkevičius.

Keturkojai žygio dalyviai aktyviai ruošiami būsimai kelionei: kasdien treniruojami 4 valandas, maitinami daugiau nei kilogramu avižų, o didelė dalis jų specialiai šiam žygiui buvo iškastruoti.

„Be karo žirgų – žemaitukų, nebūtų buvusios ir LDK. Tai tobula veislė: jais galima joti į bet kurią vietą, kur karšta ar šalta, jie puikiai įveikia pelkes, nes moka išsilaikyti ant kupstų, ir ėda labai nedaug, – komplimentų šiems ristūnams negailėjo Vilniaus žirgyno direktorius Stasys Svetlauskas. – Mes juos specialiai paruošėme šiam žygiui ir kastravome, nes kitaip nebūtų įmanoma jais joti – jie labai užsispyrę ir konkuruojantys tarpusavyje.“

Žygio metu žemaitukų ištvermę tirs Lietuvos veterinarijos akademijos specialistai.

Komentarai (26)