Tautvydas Marčiulaitis. Ekonomikos pradmenys: lietuviškas dualizmas (26)
Ekonomika nėra mokslas apie pinigus. Ekonomika – mokslas apie žmones.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet – kalbos apie ekonomikos gaivinimą beveik visada prasideda ir baigiasi pinigais. Atrodo, jog niekam net į galvą nešauna, jog pinigai yra tik pasekmė, o ne tikslas. Tiems, kam tai yra tikslas, jų dažniausiai ir trūksta.
Daugelis lietuvių pinigus myli ir nori būti turtingais. Tik turtus susikrauti visi nori pagal savo teisingumą.
Galima būtų pasiūlyti apmokestinti bažnyčią. Tiek pajamas, tiek turtą. Juk, vienaip ar kitaip, tai yra pelno, socialinės ir politinės įtakos siekianti pasaulinė organizacija. Beje, viena turtingiausių. Taip į biudžetą būtų surinkta daugybė pinigų.
Tūlas tautietis, išgirdę tokią idėją, išsikrautų iš bagažinės baltarusišką dyzelį, susidėtų į šaldytuvą lenkiškas dešras, nuo spintelės pasiimtų pakelį cigarečių (su kažkur nukritusia banderole) ir, išsiėmęs dalį pinigų iš vokelio, kurį darbdavys praeitą mėnesį davė, važiuotų pamokyti šventvagio.
Štai iš čia ir kyla visos mūsų ekonominės ir finansinės problemos.
Kažkodėl niekas nesusimąsto, jog būsimieji valdžios atstovai auga būtent Lietuvoje. Teisingai, mes jų ne importuojame. Šie žmonės auga visuomenėje, kuri toleruoja šešėlį, tik reprezentaciniais tikslais palaiko moralės normas ir jaučia neapykantą valdžios atstovams. Taigi ir į valdžią retas eina iš idėjos ar meilės Tėvynei.
Kol neišspręstos šios fundamentalios problemos, kalbėti apie ilgalaikius strateginius ekonominius tikslus yra beprasmiška. Žmonių gerovė ir nuomonė apie save bei savo šalį privalo būti pirmoje ekonomikos politikos vietoj.
Pirmiausia, kol nėra sukurta adekvati socialinė pagalvė sunkiausiai besiverčiantiems sluoksniams, biudžeto deficito ir skolų mažinimas yra resursų švaistymas. Paprasčiausiai, sunkiausiai gyvenantys žmonės bus priversti emigruoti arba gyventi iš šešėlio, taigi mokesčių trūks vis labiau.
Antra, nekreipiant dėmesio į skolas, privalu skatinti jaunus žmones likti Lietuvoje. Finansiniai motyvai dažniausiai yra pagrindinė emigracijos priežastis. Subsidijos būstui, mokesčių lengvatos darbdaviams ir patiems darbuotojams, didesnės stipendijos ir garantijos geriausiems universitetų studentams – viskas tinka šiam tikslui įgyvendinti.
Galiausiai, būtina ugdyti patriotišką meilę Lietuvai. Tai yra sunkiausia. Neužtenka mokyti pilietinio ugdymo tik mokyklose. Tai turėtų būti daroma ir namuose, bei viešojoje erdvėje. Taip pat labai svarbu, jog patriotizmas neperaugtų į nacionalizmą.
Viską apibendrinus, valdžia turi parodyti, jog Lietuvai jos žmonės yra svarbesni už Mastrichto kriterijus ar įvaizdį prieš Europos sąjungą. Lietuvos žmonės, tuo tarpu, turėtų parodyti, jog šalis yra svarbesnė už trumpalaikius asmeninius siekius. Šie dalykai vienas be kito neveikia.
Tik išsprendus šias fundamentalias problemas bus įmanoma tikėtis geresnio gyvenimo. Visada reikia prisiminti, jog pinigai yra tik pasekmė. Žmonės yra tikslas.
