Pagrindinis konferencijos „Login“ svečias, mobiliojo telefono išradėjas Martinas Cooperis, didžiuojasi dabar dirbąs patį saugiausią darbą pasaulyje – jis save vadina istoriniu futuristu. Šis darbas saugus dėl to, kad istorija, apie kurią jis pasakoja, yra tokia sena, jog visi tuomet gyvenę žmonės jau mirę ir negalės M. Cooperiui priekaištauti už neteisybę. O ateitis tokia tolima, kad joje gyvensiantys žmonės neturės kam priekaištauti – M. Cooperio tuomet nebebus.

„Mane Lietuva nustebino tuo, kad per šimtus metų okupacijų ir reokupacijų, priespaudos ir represijų metų šios šalies žmonės išsaugojo pačią sudėtingiausią ir sunkiausiai suprantamą kalbą pasaulyje. Kitas man įspūdį padaręs dalykas – kad praėjus gana neilgam laikui po okupacijos Lietuva ketina tapti labai įtakinga valstybe pasaulyje“, – pradėdamas savo pasakojimą, stebėjosi M. Cooperis.

Ne mažiau M. Cooperį stebino tai, kad Lietuvoje bemaž kiekvienas žmogus turi galimybę namie turėti 100 Mbps spartos internetą, kai tuo tarpu savo namuose, JAV, kuri norėtų vadintis pažangiausia valstybe pasaulyje, jis gali pasvajoti tik apie 6 Mbps spartą. „Jūs, ponai, gyvenate 15 kartų geriau už mus“, – sakė M. Cooperis.

Trumpai mobiliojo telefono išradimo išpopuliarėjimo istoriją nupasakojęs bei pirmą pasaulyje mobilųjį telefoną pademonstravęs M. Cooperis perėjo prie svarbiausios temos – prie tikrųjų ateities revoliucijų. Beje, jis tikino, jog internetas ir išmaniosios technologijos bei programėlės – toli gražu ne revoliucijos, o tik patogi ir naudinga evoliucija. Revoliucijos bus kur kas svarbesnės ir jų M. Cooperis nupasakojo net trejetą.

„Revoliucija – tai kai daugelio žmonių elgsena reikšmingai pasikeičia. Mobilieji telefonai pakeitė visų mūsų gyvenimus. Pasaulyje mobiliųjų telefonų pagaminta daugiau, nei yra žmonių. Visų žmonių, kurie naudojasi šiais telefonais, gyvenimai pasikeitė labai reikšmingai“, – sakė M. Cooperis.

„Praėjus kuriam laikui nuo mobiliųjų telefonų revoliucijos pradžios, ryšio operatoriai pradėjo skelbti, kad pradeda naują revoliuciją, kurią vadina skaitmenine. Ir jie sugalvojo tokį dalyką, kaip išmanusis telefonas. Nemanau, kad išmanieji telefonai yra revoliucija. Nes jokia man žinoma išmaniųjų telefonų programėlė nėra tikrai jau revoliucinė – visos jos patogios, jos džiugina, bet iš tikrųjų gyvenimo jos nekeičia. Nuostabios technologijos, labai patogu, bet tai ne revoliucija. Tačiau netrukus prasidės netgi ne viena, ne dvi, o daugiau tikrų naujų revoliucijų“, – sakė mobiliojo telefono išradėjas.

Sveikatos revoliucija

Beprasidedančias revoliucijas M. Cooperis pradėjo vardinti nuo sveikatos apsaugos srities. Pasak jo, pasaulinės sveikatos apsaugos sistemos yra ligotos. Ligotos dėl to, kad jos užsiima jau esamų ligų gydymu, o ne dar neišsivysčiusių ligų prevencija. „Apsisaugoti galima nuo bet kokios ligos“, – sakė M. Cooperis.

Antra priežastis, dėl kurios sveikatos sistemos yra ligotos – neįtikėtinas neefektyvumas. JAV net maždaug 20 proc. savo biudžeto išlaidų skiria sveikatos apsaugai (o kur dar milžiniškos sumos, kurias ligoninės uždirba tiesiogiai iš pacientų). Nors kai kuriose šalyse, taip pat Lietuvoje, sveikatos apsaugos sistema yra efektyvesnė, padėtis vis vien turėtų keistis.

„Vienas iš būdų pataisyti sugedusią sveikatos apsaugos sistemą – pajusti ligas prieš joms tampant ligomis. Mūsų kūnuose gausu įvairių bjaurasčių – virusų, bakterijų, toksinų, o mūsų imuninė sistema su visomis šiomis bjaurastimis kovoja. Atsiranda pusiausvyra, kurią vadiname sveikata. Kai pusiausvyra sutrinka ir bjaurastis paima viršų, prasideda liga. O kas būtų, jeigu ligą galėtume pajusti prieš jai prasidedant ir užkirsti joms kelią? Tikėtina, kad vieną dieną ateityje – kalbu apie tolimą ateitį, kurios gali tekti laukti keletą kartų̃ – pasaulyje ligų nebeliks. Ir link šios koncepcijos jau artėjama“, – prognozavo M. Cooperis.

„Jau egzistuoja ant kūno paviršiaus dedami įrenginiai. Pavyzdžiui, pleistras, užklijuojamas žmogui su didele širdies nepakankamumo tikimybe. Širdies nepakankamumas šiais laikais yra labai dažna mirties priežastis, bet ligos eiga yra tokia, kad nuo jos galima apsisaugoti: iš pradžių plaučiuose kaupiasi skysčiai, o tuomet širdis nebebūna pajėgi aprūpinti organizmo. Bet jau yra jutiklių, kurie pastebi, jog prasideda skysčių kaupimasis, šią informaciją gali per paciento mobilųjį telefoną perduoti į gydytojo kompiuterį, gydytojas supras, kas vyksta, atsiųs įspėjimo žinutę, jūs išgersite tabletę. Laikas nuo skysčių kaupimosi pradžios iki širdies nepakankamumo išsivystymo yra 10-12 valandų, todėl tabletė gali padėti apsisaugoti nuo kelionės iki ligoninės ir galbūt net mirties“, – pasakojo M. Cooperis.

„Yra ir daugybė kitų įrenginių, kurie padeda kovoti su diabetu, su nutukimu – pavyzdžiui, yra aparatas, matuojantis skirtumą tarp suvartojamų ir sunaudojamų kalorijų. Taigi, kai sėdite ir vakarieniaujate, o kas nors atneša desertą, tas įrenginukas pasakys: „Ne, ne, ne, jau pakankamai prisirijai. Deserto negalima“. Ir nors tai nenutiks gyvenant dabartinei kartai, tikėtina, kad bus sukurti tokie įrenginiai, kurie sugebės aptikti jau kelias vėžines ląsteles – pakankamai anksti, kad būtų galima jį lengvai išnaikinti. Tai, o kartu ir galimybė labai nebrangiai nuskaityti žmogaus genomą, suteiks galimybę prognozuoti, kokiomis ligomis žmogus linkęs sirgti ir kokiais jutikliais jį reikia apkarstyti. Kažkada turėsime pasaulį be ligų“, – fantazijomis dalinosi M. Cooperis.

Švietimo revoliucija

„Antra problema, jei ją taip galima pavadinti, kurią sprendžiant daug įtakos turės mobilieji telefonai – švietimas. Dabar padėtis yra tokia, kad prieš auditoriją atsistojus profesoriui, kiekvienas auditorijoje esantis studentas turi prieigą prie interneto ir iš esmės būna bet kuriuo klausimu informuotas geriau nei profesorius. Kažkaip šioje auditorijoje reikia įvykdyti inversiją“, – sakė mobilųjį telefoną išradęs futuristas.

Pasak jo, viena iš galimybių – mokytis per žaidimus. „Visi šiuolaikiniai vaikai žaidžia labai sudėtingus žaidimus, o žaidimuose jie turi įveikti įvairias kliūtis. Jeigu jie kliūties neįveikia, jiems reikia grįžti atgal ir bandyti iš naujo. Nors tai neskamba kaip mokymas, reikia sukurti žaidimų, kurie būtų lavinantys. Ir dabar toks mokymasis per žaidimus yra įmanomas, nes su technologijomis esame sujungti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, būdami bet kur – tereikia pasiimti savo skaitmeninį įrenginį. Bet tai nereiškia, kad galima neiti į mokyklą. Mokykloje galima užsiimti tuo, kas yra svarbu. Tai yra, perimti mokytojo išmintį, bendrauti su mokytoju – užsiimti dalykais, kurie įmanomi tik klasėje ar laboratorijoje“, sakė M. Cooperis.

Pasak jo, tokia galimybė (ir noras) mokytis visur ir visada reikš, kad ateinančios kartos bus gerokai išmintingesnės už esamas.

Bendradarbiavimo revoliucija

Pasak M. Cooperio, pati svarbiausia revoliucija – tai bendradarbiavimo permainos. Pasak jo, ši revoliucija jau yra prasidėjusi – nors ir lėtai, tačiau labai galingai. Kaip pirmuosius šios revoliucijos pumpurus jis nurodė sukilimus Islamo šalyse ir Ukrainoje – pasak futuristo, visi šie sukilimai neturi nieko bendro nei su religija, nei su politika – visų jų priežastis yra skirtumas tarp turėjimo ir neturėjimo.

„Šiais laikais pasaulyje komunikacija yra tokia aktyvi, kad kiekvienas žmogus žino, ką turi kiti. Darbininkas Kinijoje, surinkinėdamas didelės įstrižainės televizorių, ir pats tokio norėtų. Jam tokie dalykai pažįstami. Šiandienos žmonės bendrauja tarpusavy ir gali bendromis jėgomis pasiekti tokią įtaką, kad priverstų vyriausybes imtis permainų“, – teigė M. Cooperis.

Pasak jo, skurdas – tai problema, kurios egzistavimas yra visiškai nepagrįstas, jis neturėtų egzistuoti bet kokia forma. Ir pasiūlė du galimus būdus kovoti su skurdu: vienas – viso pasaulio turtą padalinti visiems po lygiai. Tiesa, šiuo atveju niekas netaptų turtingas, veikiau visi taptų skurdžiais, todėl praktiškai vertinant toks sprendimas nėra tinkamas. Kur kas tinkamesnis būdas – padidinti produktyvumą, kiekvieno žmogaus efektyvumą.

„Mano įsitikinimu, bendradarbiavimo koncepcija – tai, kaip mes dirbame kartu, kaip sprendžiame problemas, kaip priimame sprendimus, per vieną ar dvi ateinančias radikaliai pasikeis – taip, kad visa hierarchinė organizacinė visuomenės struktūra nebeteks prasmės. Organizacijos struktūroje tiesiog nebeliks prasmės turėti ką nors viršuje. Visi žmonės yra skirtingi, jie pasižymi skirtingais gebėjimais ir turi skirtingus įgūdžius. Kaskart kilus kokiai nors problemai ar prireikus išspręsti kokią nors problemą tai turėtų daryti tam patys tinkamiausi žmonės. Jie tai turėtų daryti ne sėdėdami konferencijų kambarėliuose, o kiaurą parą, septynias dienas per savaitę produktyviai ir efektyviai bendraudami tarpusavyje“, – sakė M. Cooperis.

M Cooperis savo teiginių teisingumu įsitikinęs dėl to, kad, pasak jo, mes tik pradedame mokytis dirbti su skaitmeniniais įrankiais, kuriuose dar visai neseniai pradėjome kurti. Įvaldžius juos išties gerai, mūsų, kaip visuomenės, produktyvumas turėtų išaugti ne kartais, o eilėmis.

„Pasaulis ateityje bus nuostabus. Ir aš tikiuosi, kad jį pamatę prisiminsite, kad Martis apie juos papasakojo pirmas“, – sakė M. Cooperis.

Komentarai (0)