Maskvos ir kitų Rusijos miestų gyventojai šturmavo bankomatus ir bankų skyrius, ieškodami, kur galėtų išsigryninti pinigus – tiek rubliais, tiek doleriais, – baimindamiesi nacionalinės valiutos žlugimo ir negalėjimo naudotis tarptautinėmis mokėjimo sistemomis.

Eilės norinčių atsiimti užsienio valiutą pradėjo driektis jau ketvirtadienio rytą, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nusprendus pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą, dėl ko rublio kursas nusmuko iki istorinių žemumų.

„Financial Times“ žurnalistas galėjo matyti, kad kai kuriuose tarptautinių bankų skyriuose tos dienos vidurdienį pritrūko JAV dolerių.

Grynųjų pinigų paieškos tęsėsi ir savaitgalį, kai ES šalys susitarė dėl priemonių apriboti Rusijos centrinio banko galimybę panaudoti savo užsienio valiutos atsargas ir atjungti kai kuriuos Rusijos skolintojus nuo pasaulinės mokėjimų sistemos SWIFT.

Susirūpinę, kad negalės atsiskaityti „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėmis, paprasti Rusijos piliečiai ieškojo grynųjų bet kokia valiuta.

Sekmadienį Centrinis bankas siekė nuraminti rinkas ir indėlininkus, pažadėdamas nuolat tiekti bankams rublių, neribojant bankų norimos skolintis sumos. Centrinis bankas taip pat žadėjo, kad „žymiai išplės“ taip vadinamą Lombardo sąrašą, į kurį bus įtraukti vertybiniai popieriai. Juos priimtų kaip užstatą, kas padėtų bankams patenkinti naujo skolinimosi poreikius.

„Rusijos bankų sistema yra stabili, turi pakankamai turto atsargų ir likvidumo, kad galėtų veikti be sutrikimų bet kokioje situacijoje. Visos klientų lėšos yra saugios ir prieinamos bet kuriuo metu“, – teigiama centrinio banko pranešime.

Rusijos vidaus mokėjimų pranešimų sistema, sukurta tuo atveju, jei šalies bankai būtų išbraukti iš SWIFT, toliau veiktų „bet kokiu atveju“, – priduriama pranešime.

Vėlų šeštadienio vakarą kai kurie žmonės sėdėjo prie bankų priešais tuščius bankomatus ir laukė naujų grynųjų pinigų partijų. Ankstyvą sekmadienio rytą, kai JAV ir jų sąjungininkėms Europoje paskelbus baudžiamąsias priemones Rusijos Centriniam bankui ir didžiausiems šalies skolintojams, dar daugiau jų stojo į eiles.

„Viso to pradžioje išsiėmiau pinigus, o dabar vėl eisiu ieškoti bankomato. Nes noriu turėti mėnesiui grynųjų, jei būtų techninių nesklandumų su kortelėmis. Jau vakar turėjau problemų atsiskaitydama už taksi per „Google pay“, – skundėsi Maskvos gyventoja Jekaterina.

Ji pridūrė: „Manau, kad mano bankui sankcijos netaikomos, ir abejoju, kad mano pinigai visiškai dings, bet yra rizika, kad negalėsiu nusipirkti maisto.

Mes tiesiog nežinome, ko tikėtis iš Vyriausybės. Negaliu prognozuoti, todėl noriu, kad šalia būtų grynųjų“.

Bankininkai nerimauja, kokį poveikį tokie pinigų išsigryninimai turės bankų sistemai.

Vakarų banko Maskvoje vadovas sakė: „Pinigų išsigryninimas kenkia Rusijai, bankų likvidumas krenta“.

Centriniam bankui taikomos sankcijos riboja jo galimybes atlikti valiutų rinkos intervencijas, kurias jis naudojo anksčiau, kad stabilizuotų rublį ir neleistų jam laisvai smukti ir žlugti.

„Net neįsivaizduoju rublio rytoj, kai rinkos atsidarys, – sakė anonimiškai vienas bankininkas. – Centrinis bankas stengsis palaikyti [rublį], bet klausimas, kaip ilgai. Čia negyvenantieji parduoda turtą Rusijoje, atsikrato rublio ir mums tai labai blogai“.

Papildymas:

Rusijos valiutos keityklose sekmadienį, vasario 27 d., doleris kainavo nuo 100 iki 190 rublių. Oficialus Rusijos Federacijos centrinio banko kursas yra 83,5 rublio už dolerį.

Tokijo biržoje, kur rytinė prekyba jau prasidėjo, rublis iš pradžių nukrito 30 proc., vėliau – 40 proc., skelbia UNIAN.

Finansininkai neatmeta, kad pirmadienį, vasario 28 d., prekybos pradžioje rublis pasieks 300 už dolerį.

Komentarai ()