Europos Sąjungos vadovams jau beveik mėnesį derantis dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, vis garsiau kalbama apie tai, kad vietoje Vengrijos taip nenorimo embargo rusiškai naftai gali būti pasirinktas muitų kelias. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos atstovai sako, kad tai įmanoma.

Pagrindinis draudimo į ES importuoti rusišką naftą oponentas – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Antradienį pranešta, kad jis ragina net nenagrinėti šio klausimo kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Tuo metu Helsinkyje įsikūrusio Energijos ir švaraus oro tyrimų centro duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios ES bendrai Rusijai už iškastinius išteklius yra sumokėjusi daugiau nei 54 mlrd. eurų.

Per tris mėnesius nuo vasario 24 iki gegužės 25 už naftą pervesta 28 mlrd. eurų, už dujas – 24,6 mlrd. eurų, už anglis – 1,3 mlrd. eurų.

Siūlo 100 proc. muitą

V. Orbano nuomonė embargo klausimu svarbi, nes tokiam sprendimui reikia absoliučiai visų ES vadovų palaikymo.

Tuo metu muitus būtų galima pritaikyti kvalifikuotos daugumos balsavimu, išvengiant veto, pastebi „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

„100 proc. muitas rusiškai naftai galėtų būti pritaikytas greičiau ir turėtų panašų poveikį į embargą, o surinktos pajamos galėtų būti panaudotos energetinės nepriklausomybės siekimui ar paramai Ukrainai“, – komentavo jis.

Kvalifikuota balsų dauguma pasiekiama, jei įvykdomos dvi sąlygos: 55 proc. valstybių narių balsuoja „už“. Praktikoje tai reiškia 15 iš 27 pasiūlymui pritaria valstybės narės, atstovaujančios ne mažiau kaip 65 proc. bendro ES gyventojų skaičiaus.

V. Šimkus „Delfi“ paaiškino, kad 100 proc. dydžio tarifą siūlo ir daugiau ekonomistų.

„Tai kompromisas – kad būtų maža paskata pirkti rusišką naftą, atrėžti nemažą dalį pajamų nuo Kremliaus. Taip pat neužkelti kainos pernelyg aukštai. Skaičiuojama ir atskiriama, kad naftai ir dujoms turėtų būti taikomi skirtingi muitai. Dėl skirtingų galimybių pakeisti energiją kitą, pasirinkti tiekėjus. Konkretūs tarifai yra diskutuotini, bet esmė tokia, kad tai turėtų būti didelis muitas“, – sakė jis.

Atsiveriančios galimybės

Užsienio reikalų ministerijos „Delfi“ pateiktame atsakyme dėstoma, kad remiantis sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsniu, bendra ES prekybos politika, taip pat sprendimai keičiant muitų tarifų normas, susitarimų dėl muitų tarifų sudarymas ir pan., apibrėžta kaip išimtinė ES kompetencijos sritis.

„Tai reiškia, jog visos ES valstybės narės veikia kartu priimant ar keičiant teisės aktus prekybos srityje ar sudarant tarptautinės prekybos susitarimus. Visi minėti sprendimai paprastai priimami kvalifikuota balsų dauguma.

Taip pat pažymėtina, kad ES muitų tarifų struktūra, įskaitant muitų tarifų normas atskiroms prekėms, turi logišką seką, o tarifų normos nustatomos įvertinant įvairias aplinkybes, įskaitant vietos gamintojų apsaugą, biudžeto pajamas ir pan.

Vertinant susijusias Pasaulio Prekybos Organizacijos normas bei atitinkamus ES įsipareigojimus, reikėtų pripažinti, kad būtų sudėtinga parengti importo mokestį, kuris ne tik atitiktų PPO reikalavimus, bet ir būtų taikomas išimtinai Rusijai, nes konkrečiai prekei taikomi muitų tarifai yra vienodi, nepriklausomai nuo prekės kilmės šalies“, – rašoma jame.

Ministerijos atstovai pastebėjo, kad ES kol kas neturi teisinio mechanizmo, kuris leistų įvesti papildomus muito mokesčius Rusijos (ar Baltarusijos) kilmės prekėms. Tačiau jie taip pat pridūrė, jog:

„Įvertinant tai, kad 2022 metų kovo 16 dieną PPO sekretoriatui pateiktas ES ir dar 13 valstybių pareiškimas dėl didžiausio palankumo režimo, kuris yra vienas svarbiausių PPO teisės principų, Rusijai suspendavimo ir kad jos Dūmoje užregistruotas įstatymo projektas dėl narystės PPO atsisakymo, gali atsiverti papildomų prekybos ribojimų taikymo Rusijai galimybė“.

Dar pastebėta, kad muito mokesčio įvedimas neuždraudžia prekės importo, todėl net ir su muito mokesčiu naftos produktai ir toliau galės patekti į ES rinką, o muito mokestį mokės ES importuotojai.

„Muito įvedimas naftos produktams galėtų pasiteisinti, jei būtų sutarta dėl ypatingai aukšto muito tarifo, kuris reikšmingai pabrangintų naftos kainą ES vartotojams“, – sakoma komentare.

Poveikis ekonomikai

Nekalbant apie biurokratines kliūtis muitui, V. Šimkus pastebėjo, kad tiek jie, tiek ir embargas pabrangintų naftos produktus vartotojams.

„Embargas, tai – begalinis muitas. Kadangi Rusija sudaro apie dešimtadalį naftos pasiūlos, atitinkamai, jeigu rusiška nafta teoriškai brangsta dvigubai dėl muito, turėtume pritaikyti svertinį vidurkį ir manau, kad tas poveikis naftos kainai būtų apie 10–15 proc., nes likusiai pasaulio naftai tas muitas nebūtų taikomas, tik Rusijai.

Kainos poveikis būtų gerokai mažesnis. Rusija būtų priversta parduoti pasauline kaina. Tiesiog mes pusę tos kainos pasiimtume į ES biudžetą, o ne tiesiai Kremliui. Šiuo atveju kainos poveikis mums neto būtų naudingas, o ne Rusijai“, – sakė ekonomistas.

Operatyvūs Rusijos ekonomikos rodikliai (kiek jais galima pasitikėti) kol kas nerodo smarkaus nuosmukio šalyje. Pavyzdžiui, rusų energetikos sistemos operatoriaus skelbiamas elektros suvartojimas nuo karo pradžios smarkiai nesikeitė.

Panašiai yra ir su didžiausio šalies banko „Sberbank“ skelbiamu vartotojų aktyvumo indeksu, kurio pokyčiai atitinka iki vasario 24 dienos stebėtas tendencijas.

Vis dėlto, V. Šimkus sakė, kad Rusijos ekonomikos šiemet laukia ryškus susitraukimas. Net ir pačios Rusijos centrinis bankas šiemet tikisi 8–10 proc. BVP nuosmukio.

„Rusija nustojo skelbti prekybos duomenis, bet pagrindiniai jos prekybos partneriai toliau juos skelbia. Rusijos importas krito apie 50 proc. kovo–balandžio mėnesiais ir tai tęsiasi.

Tai reiškia, kad neimportuoja prekių ilgalaikiam vartojimui ir investicijoms. Rusijos struktūroje daugiausiai buvo ilgalaikio vartojimo prekės: automobiliai, buitinė technika ir pan. Taip pat – investicinės prekės, ko jiems reikia pramonėje ir gamyboje.

Labai stipriai kris vartojimas, ypač prabangos prekių ir ilgalaikio vartojimo prekių. Labai stipriai bus paveiktos investicijos. Tai turi ilgalaikių pasekmių, nes jei investicijos nepadaromos, tai reiškia, kad Rusija negali gaminti. Jos pramonė bus labai stipriai paveikta“, – komentavo „Swedbank“ ekonomistas.

Kaip pavyzdį jis pateikė naftos gavybą.

„Ji krito milijonu barelių per dieną. Tas kritimas tęsis ir toliau. Jie nesugeba realizuoti savo naftos produktų, mažina gavybą. Ten irgi gali būti ilgalaikių pasekmių. Dėl gręžinių specifikos sustabdytą gręžinį gali būti labai sudėtinga technologiškai paleisti iš naujo. Nebūtinai Rusija turės techninių žinių tai padaryti, išėjus Vakarų energetikos bendrovėms iš Rusijos.

Žala tikrai didelė. Mes nebūtinai ją sužinosime. Ką matysime – tai didelius energetikos bendrovių pelnus, kurie teoriškai pagražins BVP skaičius, bet faktiškai iš jų nelabai yra naudos, nes eksporto pajamos yra reikalingos importui finansuoti. Tam, kad būtų galima viduje vartoti, investuoti tuos pinigus. Rusija šiandien labai sunkiai gali tai padaryti. Pelnas atrodo gražiai, bet iš jo naudos labai nedaug“, – sakė V. Šimkus.

Komentarai (1)