Taosas – miestelis Naujosios Meksikos valstijoje JAV. Į jį atsitiktinai užklydusiam pakeleiviui iš pirmo žvilgsnio jis neatrodys kažkuo kitoks negu daug kitų panašių ramių ir tylių JAV miestelių. Bet jei tas pakeleivis įtemps ausis, jis galbūt supras, kad Taosas nėra jau toks tylus. Ir kad turi keistą paslaptį.

Dalis Taoso gyventojų nuolat girdi keistą žemo dažnio garsą. Mokslininkų pastangos išsiaiškinti, kas jį kelia, iki šiol buvo nesėkmingos.

Šis erzinantis garsas, kurį daugelis jį girdinčių lygina su dyzelinio variklio skleidžiamu garsu, gavo „Taoso gaudesio“ (Taos hum) vardą. Šio garso kilmę aiškinti bando įvairios teorijos – ir gana kasdienės, ir paimtos iš mokslinės fantastikos knygų.

Slapti valdžios vykdomi proto užvaldymo eksperimentai, požeminės NSO bazės – kai kurie žmonės taip bando pateikti paaiškinimą. Bet dabar daug mokslininkų jau įtaria, kad atsakymas į klausimą slypi ne išoriniame, o vidiniame pasaulyje.

Atsirado prieš 30 metų

Pirmieji pranešimai apie keistą gaudesį, kurį girdi dalis Taoso gyventojų, kiek žinoma, pasirodė prieš beveik 30 metų, paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje.

Girdimu keistu garsu vietos valdžiai 1993 m. skųstis pradėjo dalis Taoso gyventojų. Jie aiškino girdintys keistą gaudesį, kuris niekada nenutyla, kliudo miegoti, yra labiau pastebimas naktį, nepradingsta ir namų viduje, o kartais ten netgi būna labiau girdimas.

Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai ėmė aiškintis, kas čia vyksta. Jie ėmėsi tyrimų ir nustatė įdomių dalykų.

Visų pirma – gyventojų apklausa atskleidė, kad „Taoso gaudesį“ girdi ne tiek jau daug žmonių. Tai, kad girdi keistą garsą, nurodė apie 2 proc. taosiečių, arba maždaug kas penkiasdešimtas iš 5 tūkst. gyventojų turinčio miestelio gyventojų.

Atrodė, kad garsą skleidžia kažkas miestelyje: tolstant nuo miestelio garsas tilo, o tolimiausias atstumas, kur vienas žmogus dar jį girdėjo, buvo apie 40 km nuo Taoso. Vyrai ir moterys garsą girdėjo vienodai, vidutinio amžiaus žmonės – šiek tiek dažniau negu kitų amžiaus grupių.

Dar vienas keistas dalykas, kurį nustatė tyrimas – kad „Taoso gaudesį“ žmonės apibūdino ne visai vienodai, ir jo dažnis, pagal liudijimus, šiek tiek skyrėsi. Vieni jį apibūdino kaip bimbimą, kiti – kaip ūžimą, treti – kaip gaudimą. Dalis žmonių skundėsi, kad garsą labiau girdi namų viduje, kiti – kad jį girdi ir viduje, ir lauke.

Girdintys garsą žmonės sutarė tik dėl to, kad garsas yra tylus, bet jį jie girdi nuolat ir jis juos vargina.

Kai kurie žmonės pasakojo, kad kai jie izoliavo savo namus nuo išorinio triukšmo, situacija tik pablogėjo, nes išorinio triukšmo namuose sumažėjo, bet „Taoso gaudesys“ liko toks pats. Taip pat jie sakė, kad naktį, kai mažiau kitų garsų, situacija pablogėja, nes „Taoso gaudesys“ išlieka.

Mokslininkai garsą girdinčių žmonių namuose įrengė jautrius garso bangas ir vibracijas fiksuojančius prietaisus.

Tačiau netgi ilgai sekę bandymai neatskleidė nieko – jokių keistų garsų tiesiog nebuvo užfiksuota. Garso kilmė liko paslaptis.

Keisto gaudesio būna ir daugiau

„Taoso gaudesys“ pasaulio mastu nėra išskirtinis. Esama ir daugiau miestų, didelių ir mažų, kurių gyventojai skundžiasi nuolat girdintys keistus garsus.

Dažnai šie garsai būna apibūdinami panašiai – kaip žemų dažnių gaudžiantis garsas. Dažniausiai tokius garsus girdi tik nedidelė žmonių dalis.

Tokius garsus pastebėjo, pavyzdžiui, Bristolio miesto Anglijoje gyventojai XX a. aštuntajame dešimtmetyje, Kokomo miestelio Indianos valstijoje JAV gyventojai šio tūkstantmečio pradžioje.

Abiem šiems atvejams bendra tai, kad mokslininkai galiausiai nutarė, kad garsą kelia pramoniniai šaltiniai, bet net ir garso skleidimu įtariamoms gamykloms įdiegus naują, tylesnę įrangą garsas skambėdavo toliau.

Kartais keisti garsai būna ir vienkartiniai – vienu metu garsą girdi daug žmonių, bet po to jis nepasikartoja. Mokslininkai mano, kad, panašiai kaip danguje keistas šviesas matyti galima dėl įvairių priežasčių (lėktuvai, žemiškas šviesas atspindintys debesys, automobilių šviesos ir t.t.), keistus garsus irgi lemia įvairūs dalykai.

Juo labiau kad patys garsai irgi ne visada vienodi – žemų dažnių ūžimas yra būdingas, bet ne vienintelis girdimas garsas.

Dalis tokių garsų taip ir lieka nepaaiškinti, dalis galiausiai būna identifikuojami.

Pavyzdžiui, 2014 m. daug Koventrio (Anglija) gyventojų pranešė danguje girdėję trumpai skambėjusį keistą garsą, kuris priminė „variklio burzgimą“. Daug gyventojų garsą apibūdino kaip „nežemišką“ ir teigė, kad jis priminė filmą „Nepriklausomybės diena“. Visgi vėliau paaiškėjo, kad garsą sukėlė tiesiog lėktuvas, kurio dėl debesų nebuvo galima matyti iš žemės.

Kartais tokie garsai būna pokštininkų darbas. 2012 m. sausį studentė iš Kanados į „Youtube“ įkėlė vaizdo klipą su keistais garsais, prašydama paaiškinti, ką ji girdi. Video ėmė sparčiai plisti internete, jį peržiūrėjo keli milijonai žmonių.

Tik vėliau studentė prisipažino, kad garsus sufabrikavo pati, norėdama parodyti draugams ir šeimai, kaip tai lengva ir kodėl jie neturėtų tikėti viskuo, ką randa internete.

Tačiau Taoso garsas akivaizdžiai nėra nei sukeltas lėktuvo, nei pokštininkų. Šį garsą žmonės, kurie jį girdi, girdi nuolat.

Galimos Taoso garso priežastys

Taigi, kokios galimos šio garso priežastys? Prieš kalbant apie jas dar norime atkreipti dėmesį – nemanykite, kad nustatyti nežinomo garso kilmę apskritai yra lengva.

Mūsų aplinkoje nuolat būna daug foninių garsų, kurių mes nepastebime, kol nebandome specialiai kreipti dėmesio į tai, ką girdime.

Atidžiai įsiklausykite. Kiek garsų šiuo metu girdite? Tikriausiai ne vieną. Dalies šaltinį galite paaiškinti lengvai – kompiuterio ventiliatorius, automobilių transportas, tiksintis laikrodis, kaimynai už lango ir pan. Bet tikėtina, kad girdite ir kokį nors garsą, kurio kilmės paaiškinti negalite.

Galimų garso šaltinių mūsų aplinkoje yra šimtai, ir jų garsai persidengia. Vienus garsus kelia konkretus šaltinis, kitus (pvz. eismo garsai) – daug atskirų šaltinių, kurių garsas susilieja į vieną.

Tad nustatyti nežinomo garso šaltinį nėra taip paprasta kaip tiesiog klausytis, iš kur jis sklinda, ir tada eiti iki tikslo. Ypač kai garsą girdi tik maža dalis žmonių.

Atrodytų, kad lengviausias „Taoso gaudesio“ paaiškinimas galėtų būti kokia nors miestelyje veikianti gamykla, kurioje įrenginys ar mašina skleidžia garsą, kurį girdi tik labai gera klausa pasižymintys žmonės.

Pasaulyje yra buvę atvejų, kuomet paslaptingų garsų kilmę pavykdavo išsiaiškinti ir tai išties būdavo pramoniniai garsai. Bet „Taoso gaudesio“ atveju tokio garso galimo pramoninio šaltinio rasti nepavyko, nors ieškota.

Kiti galimi paaiškinimai – kad garsą skleidžia dujų vamzdžiai, elektros laidai ar komunikacijos įrenginiai.

Egzistuoja ir teorija, kad „Taoso gaudesį“ kelia žemų dažnių elektromagnetinė radiacija, kurią girdi tik dalis žmonių. Arba kad garsas yra seisminės kilmės – pati žemė skleidžia labai tylius, žemų dažnių virpesius, kuriuos sukelia vandenynų bangų padariniai.

Kaip ir kiti nepaaiškinti reiškiniai, „Taoso gaudesys“ yra puiki proga pasireikšti sąmokslo teorijų mėgėjams. Esama tikinčių, kad gaudesys yra kariuomenės vykdytų eksperimentų pasekmė.

Kiti kaltina HAARP – JAV vyriausybinę agentūrą, kuri tiria Žemės atmosferą, ir sako, kad iš tikrųjų jie vykdo eksperimentus, kurių metu bando pakeisti oro sąlygas, o garsas yra eksperimentų pasekmė.

Treti ieško šaltinio dar toliau ir sako, kad garsą skleidžia ateiviai. Juk „Area 51“ karinė bazė yra gretimoje valstijoje! O iki Rozvelo, kur neva sudužo ateivių laivas, nuo Taoso važiuoti reikia vos 4 valandas.

Dar kiti sako, kad garsas rodo valdžios bandymus kontroliuoti žmonių mintis.

Vargu, ar „Taoso gaudesį“ skleidžia ateiviai, bet visgi garso šaltinio, net jei priežastis ir žemiškesnė, mokslininkams taip ir nepavyko identifikuoti.

Paslaptis lieka ir tai, kodėl garsą girdi ne visi Taose gyvenantys žmonės, o tik maža dalis.

Dalis mokslininkų sako, kad taip gali būti dėl to, kad tų 2 proc. žmonių, kurie girdi garsą, klausa tiesiog yra ypatingai gera. Ir kad panašių garsų pasaulyje yra daugiau, tačiau juos girdi tik mažuma žmonių ir jie net nesupranta, kad girdi kažką nepaprasto.

Bet tuomet lieka neatsakytas klausimas, kodėl „Taoso gaudesį“ girdintys žmonės jį apibūdina skirtingai. Be to, tyrimai neparodė, kad žmonės, girdintys „Taoso gaudesį“, kitus garsus girdėtų geriau negu gaudesio negirdintys žmonės.

Dėl to kai kurie mokslininkai įtaria, kad „Taoso gaudesio“ šaltinio reikia ieškoti jį girdinčių žmonių galvoje, o ne išorinio pasaulio reiškiniuose.

Galimos vidinės priežastys

Kokį garsą skleidžia jūsų ausis? Tai atrodo kvailas klausimas, bet jis gali būti susijęs su atsakymu. Nors mes to dažniausiai nepastebime, mūsų ausys kartais garsus sukuria pačios.

Egzistuoja medicininis klausos sutrikimas, vadinamas tinitu (tinnitus). Tinitu besiskundžiantys žmonės girdi spengimą ar ūžimą ausyse, kurio nesukelia joks išorinis šaltinis – tai visiškai psichologinis reiškinys.

Tinitas nėra liga pati savaime. Tai simptomas, kurį gali sukelti įvairios priežastys, tokios kaip stresas, infekcijos, per ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje. Gali būti, kad ir „Taoso gaudesį“ girdintys žmonės išties turi tinitą, nors tuomet keista, kodėl būtent šiame miestelyje tinitas pasireiškia taip specifiškai.

Ir tai dar ne viskas. Daugelio žmonių (38-60 proc. visuomenės), net nesiskundžiančių tinitu, vidinė ausis kartais pati skleidžia garsus – tai vadinama „spontaniškomis otoakustinėmis emisijomis“.

Nuo tinito šis reiškinys skiriasi tuo, kad garsai nėra tik žmogaus galvoje – juos galima užfiksuoti išoriškai, į ausį įvedus itin jautrius mikrofonus. Tačiau kadangi šie garsai yra labai tylūs, mes jų nepastebime, nebent esame visiškoje tyloje.

Galų gale, nors išgirdę žodį „haliucinacijos“ mes įprastai įsivaizduojame žmogų, matantį tai, ko nėra, haliucinacijos gali būti ir garsinės. Galbūt taip yra ir šiuo atveju?

Yra ir teorija, kad „Taoso gaudesys“ yra keistos formos masinė isterija. Taip vadinami atvejai, kuomet žmonėms masiškai patikėjus kokiu nors gandu apie sklindančią ligą, nuodus, ar pan. jų organizmai reaguoja taip, tarsi gandai būtų tiesa. Savotiškas atvirkštinis placebo efektas.

Pasaulio istorijoje yra žinoma atvejų, kuomet, tarkime, pasklidus gandui, kad vanduo kokioje nors mokykloje yra apnuodytas, mokiniai išties masiškai imdavo jausti apsinuodijimo simptomus. Nors moksliniai tyrimai vėliau parodydavo, kad nuodų vandenyje nebuvo. Arba net tada, kai kokia nors liga, tarkime, fabrike užsikrėsdavo keli darbininkai, imdavo sklisti panika ir simptomus rodyti pradėdavo ir kiti darbininkai, juos tekdavo guldyti į ligoninę, nors galiausiai paaiškėdavo, kad jie niekuo neužsikrėtę ir simptomų priežastys psichologinės.

Kuri versija teisinga – neaišku, o gali būti, kad iš dalies teisingos kelios versijos. Galbūt ateityje mokslas pateiks tikslesnį atsakymą į šį klausimą. O kol galime tik patarti, keliaujant į Taoso miestelį, gerai įtempti ausis.

Parengta pagal Live Science ir Vikipediją.

Komentarai ()