Ar žinote, kad Japonijos ginkluotosios pajėgos iš tikrųjų vadinamos Japonijos Savigynos pajėgomis? Po Antrojo pasaulinio karo ir po jos sekusios JAV vykdytos karinės okupacijos Japonija atmetė karą kaip tarptautinių santykių instrumentą ir pažadėjo niekada neturėti karinių pajėgų. Bet viskas keičiasi.

Japonijos Savigynos pajėgos buvo įkurtos 1954 m. ir tai buvo padaryta po didelių diskusijų ir pasitarimų.

Japonija nekariauja, Japonija tik ginasi

1952 metais pasibaigus JAV vykdytai karinei okupacijai, Japonijai iškilo opus gynybos klausimas. Į jį buvo sunku atsakyti, nes 1947 m. įsigaliojusioje Konstitucijoje Japonija nurodė, kad jos žmonės „amžinai atsisako karo kaip suverenios tautos teisės ir grasinimo jėga ar jos naudojimo tarptautiniams ginčams spręsti“. Tame pačiame Japonijos Konstitucijos 9-ajame straipsnyje sakoma, kad „sausumos, jūrų ir oro pajėgos, taip pat kitos karo galimybės niekada nebus palaikomos“. Kaip matote iš datos, šią konstituciją ir ypač šį punktą sukūrė JAV, siekdamos artimiausioje ateityje pašalinti karinę Japonijos grėsmę. Kita vertus, ta Konstitucija tebegalioja.

Japonijos Konstitucijos 9 straipsnis buvo iš naujo interpretuotas, bet neperrašytas, kad Japonija galėtų turėti bent savigynos pajėgas. Tačiau Japonija vis dar atmeta karo, kaip tarptautinių santykių priemonės, pasirinkimą. Kitaip tariant, Japonija dalyvautų kare tik tuo atveju, jei neturėtų kito pasirinkimo – jei būtų užpulta. 2014 m. tas konstitucijos straipsnis buvo dar kartą interpretuotas iš naujo, kad Japonija galėtų dalyvauti ginant savo tarptautinius sąjungininkus, jei jie būtų užpulti. Tačiau karinis eksportas vis dar yra sudėtinga tema, nes Japonija tiesiog atmeta karą, kaip tarptautinių santykių įrankį.

Ginklų pardavimas ar perdavimas, aišku, nėra karas. Bet Japonija tiesiog nenori būti matoma, kaip tarptautinis karinis žaidėjas, net jei kalbame tik apie prekybą ginklais. O kas jei kas nors užpuls kitą šalį naudodami japoniškus ginklus?! Japonija brangiai moka, kad to išvengtų.

Kaip atrodo ši politika? Japonija yra vienintelė įspūdingo „Type 10“ pagrindinio kovos tanko naudotoja. Tai taip pat vienintelė „Type 16“ manevrinės kovos mašinos (iš esmės, ratinės pėstininkų kovos mašinos) naudotoja. Abu šie ginklai yra nuostabios mašinos, tačiau negali būti eksportuojamos. Tai - brangus atsidavimas po Antrojo pasaulinio karo priimtai konstitucijai, karinei savigynos doktrinai ir karo atmetimo politikai, nes eksportas padėtų Japonijai bent jau sumažinti tokio ginklo vieneto kainą.

„Type 10“ yra japoniškas tankas, turintis pranašumų prieš kai kuriuos kitų šalių tankus. Jis sveria 48 tonas, jam pakanka 3 žmonių įgulos, jis yra gana lengvai prižiūrimas ir naudojamas. Be to, „Type 10“ yra labai modernus (gaminamas nuo 2010 metų) ir buvo sukurtas taip, kad galėtų veikti visoje Japonijoje - jo, priešingai nei ankstesnio „Type 90“, nebijo tiltai ir siauri keliukai. Daugybė šalių norėtų tokio tanko, kuris, beje, gali šaudyti standartine NATO 120 mm amunicija. Ir Japonijai būtų naudinga juos eksportuoti, nes masinė gamyba leistų sumažinti vieneto kaštus ir sukurtų pajamų, kurias būtų galima investuoti į kitų ginklų gamybą bei modernizaciją. Istorija su „Type 16“ yra tokia pat. Kaip ir su pažangiais Japonijos karo laivais. Japonija net negali kurti kai kurių ginklų, nes žino, kad pati viena jų nenupirks tiek, kad programos išlaidos būtų pateisinamos.

Ginklų eksportas Japonijai būtų naudingas ne tik dėl pinigų

Japonija ginklų neeksportuoja ir nedalina nemokamai. Net ir nurašyti ginklai, deja, būna sunaikinami ar tyliai paslepiami. Vienintelė išimtis yra bendros programos su kitomis šalimis, bet tai - retas reikalas. Rezultatas šių dienų kontekste - Japonija yra vienintelė G7 narė, kuri neteikia karinės pagalbos Ukrainai. Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė ir JAV ir Europos Sąjunga labai padeda Ukrainai, o Japonija lieka kampe. Ir ne pirmą kartą.

Nuo tų 1947-ųjų, kai buvo priimta Konstitucija, pasaulyje įvyko daugybė konfliktų, kurių sprendime Japonija negalėjo dalyvauti aktyviai. Ji tik siuntė humanitarinę pagalbą ir raginimus nutraukti ugnį. 20 amžiaus pabaigoje Japonijos tarptautinė padėtis buvo vadinama „čekių knygelės politika“. Tuo pat metu Japonija tikisi, kad JAV ir, greičiausiai, kiti sąjungininkai padės jai karo atveju. Ar Ukraina siųstų Japonijai ginklų, jei Japonija jų nesiunčia dabar?

Pasaulis keičiasi ir Japonija nebėra ta baisuoklė, kokia buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Japonija yra sąjungininkė. Ir būtų dar geresnė sąjungininkė, jei pasinaudotų savo technologiniu pranašumu sąjungininkams stiprinti, ypač kai labai reikia.

„Nikkei Asia“ praneša, kad Japonijos vyriausybė pasiūlė išplėsti ginklų eksporto sąlygas, kad galėtų tiekti ginklus šalims, kurios ginasi nuo išorinės agresijos. Pavyzdžiui, Ukrainai. Šis politikos pakeitimas leistų Japonijai didinti savo svorį tarptautinėje politikoje. G7 susitikimuose Japonija tikrai jaučia tokį spaudimą ir jis jai negali patikti, nes iš tų šalių būtų tikimasi pagalbos, jei Japonija būtų užpulta.

Tačiau reikia pažymėti, kad sociologinės apklausos rodo, kad 76 % japonų nemato būtinybės eksportuoti ginklus į Ukrainą. Tai liečia ne tik Ukrainą – Taivanas taip pat turėtų naudos ir kai kurių Japonijos karinių technologijų. Ir kalbame ne tik apie japoniškus ginklus - Japonija turi ir nemažai vakarietiškos amunicijos bei ginklų, kuriuos galėtų perduoti.

Bet kokiu atveju, šiems teisės aktams svarstyti ir tvirtinti prireiks daug laiko. Ypač todėl, kad Japonija turi įvertinti, kad grasinimų prieš ją padidės, jei ji tieks ginklus su Kinijos sąjungininkėmis kovojančioms šalims.

Komentarai ()