Ar turėtumėte valgyti kviečius? Didieji gliuteno debatai (38)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet nėra priežasties tuo remiantis, išskirti kviečius ar kitus grūdus. Kviečių turinčių produktų GI varijuoja ir paprastai yra mažesnis, nei, pavyzdžiui, keptų bulvių. Be to, tokių ligų, kaip, tarkime, diabetas ar Alzheimerio liga tikriausiai priklauso nuo sudėtingos genų, sunaudojamų kalorijų skaičiaus ir formos ir fizinės veiklos sąveikos, o ne vien nuo to, ar valgote kviečius.
Tukinantis ir keliantis priklausomybę?
Bet kviečiai sukelia priklausomybę, į krūtinę mušasi jų kritikai. Pavyzdžiui, Davisas teigia, kad kviečių baltymai suskyla į fragmentus, kurie veikia opiodų receptorius smegenyse, ir verčia mus trokšti jų dar daugiau. „Tai ekstraordinarus teiginys,“ sako Gibsonas. Į opiodus panašūs peptidai egzistuoja, bet ar jie kaip nors veikia smegenis, nėra aišku. Ir net jeigu veikia, pieno, ryžių, mėsos ir špinatų baltymai taip pat skyla į panašius fragmentus, tad ir vėl, nėra priežasties išskirti kviečius.
O kaip tada teiginys, kad kviečiai ypatingai storina? „Kviečiai nestorina labiau, nei bet kurie kiti angliavandeniai,“ sako Gary'is Frostas, tiriantis maitinimąsi ir dietas ICL. „Manau, kviečiai tokią antireklamą gauna todėl, kad tai labai plačiai naudojama grūdinė kultūra, tad nieko nuostabaus, kad pašalinus juos iš dietos, svoris ima kristi.“ Kviečių atsisakymas, juk galų gale reiškia ir daugelio kaloringo maisto atsisakymą, pavyzdžiui pyragų ir sausainių.
Bet pyragų ir sausainių pakeitimas vaisiais ir daržovėmis yra vienas dalykas. Viso grūdo duonos pakeitimas apdorota, neturinčia gliuteno yra visai kitas. Komanda Ispanijoje neseniai ištyrė 58 celiakija sergančių žmonių kasdienę dietą ir išsiaiškino, kad bendrai joje daugiau riebalų ir mažiau ląstelienos, nei vartojančių gliuteną dietoje.
Tai blogai, nes daug ląstelienos turinčio maisto valgymas ne tik malšinamas apetitas, jis taip pat sumažina keleto vėžio rūšių išsivystymo tikimybę. O kviečiai, ypač visų grūdo dalių kviečiai, yra pagrindinis ląstelienos šaltinis.
Taigi, begliutenio maisto valgymas nebūtinai mažiau storinantis nei apskritai sveikesnis. „Žmonės linkę manyti, kad jie maistingesni, tačiau juose mažai ląstelienos, jų glikeminis indeksas didsnis ir jie brangesni,“ sako Julie Jones iš St Catherine universiteto St Paul, Minnesota'oje.
Tačiau daugeliui žmonių problema yra ne tai, kaip kviečiai atrodo, lyginant su alternatyviu maistu. Jie yra įsitikinę, kad žmonės nėra išsivystę valgyti daug angliavandenių. Bet tai abejotinas argumentas dėl kelių priežasčių. Vien tai, kad mūsų protėviai valgė daug mėsos, nebūtinai reiškia, kad tai gerai mums. Bet kokiu atveju, nėra aišku, kad visi mūsų protėviai valgė daug mėsos. Kai kurie senovės medžiotojai rinkėjai galėjo valgyti daug angliavandenių turintį maistą, lygiai, kaip Tanzanijoje gyvenantys medžiotojai rinkėjai Hadza žmonės taip daro dabar.
Be to, gali būti, kad kai kurios populiacijos, kurių protėviai valgė daug angliavandenių, evoliucionavo, kad su tuo susitvarkytų, lygiai, kaip gebėjimas virškinti pieną suaugusiems – laktozės toleravimas – keliose pasaulio vietose išsivystė nepriklausomai, kai buvo prijaukinti naminiai gyvuliai. Anksčiau šiais metais Mario Falchi iš ICL su kolegomis atrado, kad žmonėms, turintiems mažiau geno AMY1 kopijų, yra labiau linkę nutukti, nei turintys daug kopijų.
Šis genas koduoja fermentą, randamą seilėse, amilazę, skaidančią krakmolą. Falchi mano, kad jis šis genas gali subtiliai veikti mus, pavyzdžiui, parengdamas parengdamas kūną valgomam maistui. 2012 m. tyrimas išsiaiškino, kad kai žmonės, turintys daug AMY1 kopijų, išgeria krakmolingą gėrimą, jų kraujo cukraus lygis pašoko mažiau, nei tokį patį gėrimą išgėrusių turinčių mažiau šio geno kopijų. Tai rodo, kad žmonėms, turintiems daug šio geno kopijų, kyla mažesnė tokių ligų, kaip diabetas rizika, net jeigu jie vartoja daug aukšto GI angliavandenių. Tačiau tai tik spekuliacija ir bet kuriuo atveju nėra papraso testo, kurį atlikę, galėtumėte išsiaiškinti, ar turite daugybę AMY1 kopijų, ar labai mažai.
Kai kuriems kviečių vengimas nėra tik fizinės sveikatos reikalas. Gibsoną nustebino faktas, kad daugelis jo pacientų nusprendė pasilikti prie begliutenės dietos netgi kai is parodė, kad jų simptomus sukelia ne gliutenas. „Dauguma jų sakė , kad jie tiesiog jaučiasi geriau,“ sako Gibsonas. Tai panašu į klasikinį placebo atsako pavyzdį, bet galbūt jie kažką užčiuopė.
Gibsono komandos šiais metais atliktame mažame, dvigubai aklame, placebo kontroliuojamame bandyme su 24 žmonėmis, turinčiais dirgliosios žarnos sindromą, tie, kurie gavo gliuteno – jiems nežinant – surinko daugiau taškų klausimyne, vertinančiame depresijos lygį.
Kaip visada, tokio mažo tyrimo rezultatai turi būti vertinami atsargiai. Bet net jeigu šis ir daugelis kitų teiginių apie kviečių blogumą nepasitvirtins, juos valgyti nėra būtina. Suku išvengti kviečių valymo, bet sveikoje dietoje jie nėra būtini. Tad, jei dėl to tapsite laimingesni, galite tenkintis vien kvapu.
Norite atsisakyti gliuteno?
Jei turite sveikatos problemų, kurios, įtariate, susijusios su kviečiais, nesiimkite vien begliutenės dietos. „Reikia pasitikrinti, kad būtų atmesta celiakijos galimybė,“ sako Gerd Bouma, Nyderlandų VU universiteto medicinos centro Amsterdame gastroenterologas. Pirmas žingsnis yra patikrinti ar kraujyje nėra gliuteno antikūnų, o jei nevalgysite gliuteno, testas neveiks.
Jei turite pilvo problemų, tokių, kaip pilvo pūtimas, o celiakija atmesta, simptomus gali sukelti vienas ar keli blogai absorbuojami cukrūs, vadinami FODMAP (žr. pagrindinį straipsnį). Kviečiuose yra daug tam tikrų FODMAP, bet jų turinčių valgių ir gėrimų sąrašas bauginančiai ilgas, jame yra ir svogūnai, šparagai, pipirai, obuoliai, džiovinti vaisiai, žirniai, medus, pienas, ledai, daug saldiklių ir alus. Gera žinias, kad nebūtina jų visų atsisakyti visam laikui – vertėtų jų atsisakyti kelioms savaitėms ir pamažu grąžinti maistą, taip išsiaiškinant, kurie FODMAPsai jums netinka.
„Išsiaiškinus, kuris maistas netinka, galima atitinkamai pasireguliuoti dietą,“ sako Peteris Gibsonis iš Alfred ligoninės ir Monash universiteto Melbourne'e, Australijoje. Rekomenduojama pasiteirauti gydytojo, kad nukreiptų pas dietologą, jei norite išbandyti mažai FODMAP turinčią dietą, bet yra ir bukletų, bei programėlių.
Jei esate visiškai sveiki, bet norite nebenaudoti gliuteno, nes tikite, jog dėl to tapsite dar sveikesni, verčiau tiesiog sekite, ką valgote. Daugelyje parduodamų begliutenių alternatyvų yra daugiau druskos ir riebalų. Taip pat jie gali nepatikti jūsų piniginei.
Linda Geddes
New Scientist № 2977