Nenugirdomo girtuolio istorija: jo skriaudikai ne tik prarado daug pinigų, bet ir gyvybes (1)
Tuomet, kai JAV galiojo „sausas“ įstatymas ir alkoholio vartojimas bei prekyba buvo draudžiami, Bronkso miestelyje Anthony Marino turėjo nedidelę užeigą, kurioje slapčia pardavinėdavo alkoholinius gėrimus. Šalyje tuo metu vyravo „Didžioji depresija“, o nedarbo lygis miestelyje siekė 50 procentų. Taigi A.Marino kartu su barmenu Joe Murphy, prižiūrėtoju Franku Pasqua ir draugu Donu Kriesbergu suorganizavo schemą, kaip pasipelnyti iš draudimo kompanijų. Jie sugalvojo apdrausti savo baro klientą girtuoklį, o tuomet jį mirtinai nugirdyti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Savo auka jie pasirinko nuolatinį baro lankytoją Mike‘ą Malloy. 50-metis vyras dirbo ugniagesiu ir inžinieriumi, tačiau priklausomybė nuo alkoholio trukdė susirasti nuolatinį darbą. Artimieji jį apleido, todėl jis gyveno kaip atsiskyrėlis ir lankydavosi tik minėtame bare.
A.Marino kartu su kompanija manė, kad tik laiko klausimas, kada alkoholis pribaigs M.Malloy. M.Malloy neturėjo daug pinigų, todėl labai džiaugėsi, kuomet A.Marino jam vis dažniau įpildavo išgerti už dyką.
Vėliau M.Malloy nė nedvejodamas pasirašė peticiją, kuri padėtų išrinkti A.Marino į vietinę valdžią. Tačiau iš tikrųjų M.Malloy pasirašė „Metropolitan Life“ kompanijos 800 dolerių vertės draudimo polisą bei du „Prudential“ kompanijos draudimo polisus, kurių kiekvieno vertė buvo po 495 dolerius.
Už tai A.Marino netgi leido M.Malloy po išgertuvių miegoti ant bare esančios sofos. Po poros savaičių M.Malloy girdimo už dyką, A.Marino pastebėjo, kad tai jam kainuoja nemažai pinigų. Dar didesnį nerimą kėlė vyro sveikata – išnyko jo blyškumas, o nuotaika stipriai pasitaisė.
Buvęs chemikas J.Murphy pasakė M.Malloy, jog atkeliavo „naujoviški“ gėrimai. Šis paragavo „naujoviško“ gėrimo, pasakė, koks nuostabus jo skonis ir nualpo. Kompanija pamanė, kad girtuoklis pagaliau užvertė kojas ir tereikės sumokėti gydytojui už mirties liudijimą.
Tačiau praėjus valandai M.Malloy atsikėlė su dar didesniu troškuliu, o A.Murphio sugirdytas automobilinio antifrizo bei alkoholio mišinys jo visiškai nepaveikė. Vėliau kompanija ėmė į M.Malloy duodamą alkoholį įmaišyti vis didesnes antifrizo, turpentino bei žiurkių nuodų dozes. Tačiau vyras ir toliau spindėjo bei gėrė nemokamą alkoholį, džiaugdamasis naujų savo draugų kompanija.
A.Marino nusprendė, kad girtuoklį reikia pradėti nuodyti maistu. A.Marino patiekė girtuokliui šviežių austrių su įmaišytu metanoliu. Suvalgęs keliasdešimt austrių vyras buvo tiek sužavėtas, jog pasiūlė A.Marinui atidaryti restoraną.
Sekančią dieną buvo patiektos sugedusios sardinės su įmaišytomis metalo drožlėmis, tačiau rezultatas ir vėl buvo toks pat.
Tuomet kompanija nugirdė M.Malloy, nuėmė jo paltą, prasegė marškinius, apipylė visą kūną vandeniu ir išmetė į sniego pusnį. Jie tikėjosi, kad atšiauri Niujorko žiema jį galiausiai pražudys. Tačiau jau kitą vakarą M.Malloy pasirodė bare su nauju paltu.
Pasirodo, jį sušalusį rado policija ir nuvežė į prieglaudą, kur jam buvo duoti nauji drabužiai. Viltį praradusi kompanija pasamdė taksi vairuotoją ir pasiūlė jam 150 dolerių, kad šis suvažinėtų M.Malloy. 1933 metų sausio 30 dieną nugirdytas vyriškis buvo nuvežtas prie Pelhamo parko, pastatytas viduryje kelio, tačiau kažkokiu būdu jis išvengė taksi automobilio smūgio.
Vėliau jis buvo nuvežtas ir pastatytas viduryje kelio, kur jį galiausiai partrenkė pasamdytas taksi. Kompanija grįžo į savo barą ir laukė naujienų apie M.Malloy mirtį. Dienos bėgo, bet laikraščiai apie tai nieko nerašė.
Paaiškėjo, kad jis išgyveno ir buvo gydomas ligoninėje – jam buvo skilusi kaukolė, sukrėstos smegenys ir lūžęs petys. Jis grįžo po kelių savaičių į barą ir pareiškė, kad yra ištroškęs kaip niekada.
Kompanija susisiekė su profesionaliu žudiku, tačiau šis užsiprašė 500 dolerių, todėl šios minties buvo atsisakyta. Kompanija surado kitą girtuoklį, vardu Joe Murray, nugirdė jį, įkišo į jo palto kišenę M.Malloy dokumentus ir pervažiavo jį su automobiliu. Tačiau ir šis girtuoklis išgyveno bei po kelių mėnesių buvo paleistas iš ligoninės.
Kompanija nutarė, kad vienintelė išeitis – nužudyti M.Malloy savomis rankomis. Vasario 22 dieną A.Marino nugirdė M.Malloy metanoliu ir nuvežė į apleistą butą Fultono alėjoje. Jie numetė vyrą ant žemės, įkišo rankšluostį į burną, tuomet dar įkišo į jo burną dujų žarną ir paleido dujas.
Šnypščiantis garsas patvirtino, kad dujų žarna veikia. Jie paliko M.Malloy be gyvybės ženklų ir grįžo į barą. Galiausiai pribaigę M.Malloy, jie pasamdė gydytoją, kad šis išrašytų mirties liudijimą, kuriame mirties priežastimi buvo įvardinta „dalinė pneumonija, sukelta alkoholizmo“.
Gydytojui buvo sumokėta 50 dolerių, o vyras palaidotas medinėje dėžėje. A.Murphis apsimetė M.Malloy broliu ir gavo 800 dolerių iš „Metropolitan Life“. Kuomet atiduoti pinigų atvyko „Prudential“ draudimo kompanijos atstovai, jie neberado A.Murphio. Paaiškėjo, kad šis sėdi kalėjime už kitą nusikaltimą, dėl to draudikams kilo įtarimų.
Draudimo agentai susisiekė su policija. Policija ėmė aiškintis aplinkybes ir galiausiai išsiaiškino, kad M.Malloy nužudė minėta kompanija. Visi jie buvo nuteisti mirties bausme, kuri buvo įvykdyta 1934 metais.
