Beprotiškiausi eksperimentai. Chirurgijos sprinteris – virtuozas ar skerdikas?  (5)

XIX a. anestezija buvo iš esmės nežinomas dalykas medicinoje. Atliekant chirurgines operacijas vieninteliai bent kiek patikimi būdai sumažinti skausmą buvo nusitašyti iki sąmonės netekimo arba gauti plaktuku per makaulę. Todėl tuomet greitas operacijos atlikimas buvo labai pageidautinas dalykas. Operacijų atlikimo greičio požiūriu nepralenkiamas buvo Robertas Listonas: jis gangrenavusią koją sugebėdavo pasiųsti į kibirą vos per 2,5 minutės – tiek laiko pakakdavo perpjauti odą, raumenis, sausgysles ir nupjauti kaulą.

Jam asistuodavę studentai teigdavo, kad po pirmojo švystelėjimo skalpeliu pjūklas kaulą pradėdavo pjauti taip greitai, kad ašmenų blyksnis ir garsas stebėtojus pasiekdavo bemaž vienu metu. Ir gydytojas asistentų būtinai reikalaudavo matuoti jo operacijos atlikimo laiką. Prie R. Listonui priskiriamų epitetų sąrašo galima priskirti ir išradingumą: jis pirmasis sukūrė lipnias permatomas juosteles iš žuvų plaukiojimo pūslių, chirurgines žnyples arterijoms ir įtvarus kojoms, naudotus net II pasaulinio karo metais. Dar gydytojas buvo labai dosnus vargšams ir švelnus ligoniams, tačiau tuo jo dorybių sąrašą galima ir užbaigti. Kolegos iš Edinburgo karališkosios ligoninės R. Listono negalėjo jo pakęsti už tuštybę, būdo ūmumą ir kandumą. R. Listonas mėgaudavosi dvokiančiose turgaus aikščių patalpose sėkmingai operuodamas pacientus, kuriuos jo kolegos paženklino kaip beviltiškus. Galų gale jis kolegoms taip įgriso, kad tie susimokę jį išgrūdo iš ligoninės. R. Listonas tuomet persikėlė į Londoną, kur susikrovė turtus. Beje, būtent R. Listonas 1846 metais atliko pirmą Europoje operaciją taikant anesteziją. Po to jis sakė: „Šitas jankiškas būdas į miltus sumala mesmerizmą“. Bet ir šios operacijos metu koja nuo kūno buvo atsiskirta per 2,5 minutės.

O toks amputavimų atlikimo greitis be tam laikotarpiui nepaneigiamo privalumo – trumpesnio skaudėjimo laikotarpio – pasižymėjo ir dar sunkiau paneigiamu trūkumu: beskubėdamas gydytojas kartu su kojomis kartkartėmis nurėždavo ir dar šį bei tą.

Istorijoje užfiksuotos kelios garsiausios šio mediko operacijos – pusę jų galima negailint žodžių pavadinti skerdynėmis.

Pirmoji garsi šio chirurgo atlikta operacija buvo 20 kg sveriančio kapšelio auglio pašalinimas. Pacientas iki tol savo sėklidę vežiojosi karutyje.

Antroji operacija, galima sakyti, buvo ginčo su kolega chirurgu sprendimas. Du kolegos apžiūrinėjo raudoną pulsuojantį iškilimą mažo berniuko kakle ir svarstė, kas tai galėtų būti: paprasčiausias odos abscesas ar pavojinga miego arterijos aneurizma?

Kantrybe niekada nepasižymėjęs R. Listonas tarė: „Na, kurgi matyta, kad tokio amžiaus pacientams atsirastų aneurizma?“ Ir nieko nelaukdamas iš švarko kišenės išsitraukęs peiliuką juo švystelėjo. Berniukui iš perpjautos arterijos fontanu pasipylė kraujas, jis krito ant grindų ir vietoje pasimirė.

Berniuko nebėra, o jo arterija Londono Universiteto koledžo ligoninės patologijos muziejuje saugoma pažymėta Nr. 1256.

Kitos žaibiškai greitai atliktos operacijos metu jis paciento koją pašalino per 2,5 minutės, bet entuziastingai besišvaistydamas peiliu jis užgriebė paciento sėklides, kurios kartu su koja nukeliavo į kibirą.

Pati garsiausia R. Listono atlikta operacija, į medicinos istoriją pateko kaip vienintelė operacija, kurioje mirtingumas siekė 300 procentų. Pacientui koją gydytojas sugebėjo amputuoti greičiau nei per 2,5 minutės – tiesa, ligoninėje pacientas vis vien mirė, kas tais laikais nekėlė didelės nuostabos. Kartu su koja chirurgas amputavo ir savo asistento pirštus – vėliau jis pasimirė toje pačioje ligoninėje nuo tos pačios gangrenos, kaip ir pagrindinis pacientas. Be to, energingai mojuodamas peiliuku, chirurgas juo švystelėjo per vieno garsaus operacijų stebėtojo rūbų skverną. Šis taip persigando, kad galėjo būti pažeistas koks nors gyvybiškai svarbus jo organas, jog vietoje nusigalavo iš išgąsčio.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)