Metrologijos profesorius: „alkotesteriai kartais rodo ne žmogaus girtumą, o pieno riebumą - tai didžiulė problema, apie kurią niekas nekalba“ (9)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimai paneigia praktiką
Dar 2006 m. tuometės Valstybinės metrologijos tarnybos užsakymu Kauno technologijos universiteto Metrologijos institute buvo atlikta studija „Teisinės metrologijos problemos Lietuvoje matuojant alkoholio kiekį žmogaus organizme“. Joje buvo remiamasi šioje srityje tyrimus atlikusių dr. Editos Raudienės ir dr. Justinos Dobilienės disertacijų medžiaga apie cheminės metrologijos metodų taikymą.
Viena esminių išvadų yra ta, kad cheminiuose matavimuose (nepainioti su chemine analize) matavimo priemonės, šiuo atveju alkotesterio paklaida, sudaro tik dalį matavimo rezultato neapibrėžties, arba, senais rusiškos metrologijos terminais, išplėstinės paklaidos dydžio. Buvo parodyta, kad alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymas remiantis alkotesterio rodmenimis gali būti vertinamas tik kaip orientacinis. Tai, beje, nurodyta ir Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (OIML) dokumentuose.
Šiek tiek patikimesnis yra alkoholio koncentracijos matavimas dujinės chromatografijos metodu kraujo mėginyje, nors teisinės metrologijos požiūriu jis irgi ne be priekaištų. Buvo parodyta, kad esama vairuotojų girtumo kontrolė reikalinga esminio tikslinimo, ypač teisinės metrologijos požiūriu. Nuo to laiko niekas nepasikeitė, todėl reikia grįžti prie principinių dalykų, išsiaiškinant ydingos praktikos pasekmes.
Abejonės dėl alkotesterių taikymo galimybių teismo ekspertizių praktikoje ne kartą buvo reiškiamos dėl perskaičiavimo koeficiento dydžio ir jo pastovumo bei koncentracijos kraujyje įvertinimo patikimumo. Alkotesterio atveju alkoholio koncentracija, išmatuojama iškvepiamame ore (AKO), nėra tapati alkoholio koncentracijai kraujyje (AKK). Alkotesterių gamintojai nurodo, kad taiko sutartinį vidutinį perskaičiavimo koeficientą Q, lygų 2100.
Šias abejones galutinai išsklaidė 2015 m. Vokietijoje Diuseldorfo universiteto Teismo medicinos institute ir klinikinėje ligoninėje atlikti tyrimai. Gavus Medicininės etikos komiteto leidimą buvo suplanuotas ir atliktas fundamentalus eksperimentas, palyginant alkoholio koncentracijos AKK reikšmes kraujo mėginiuose su vertėmis, kurios gautos moderniausiu alkotesteriu „Draeger Alkotest 9510 DE“ matuojant AKO.
Tyrimuose dalyvavo 78 sveikatos problemų neturintys asmenys – 41 vyrai ir 37 moterys, kurių amžius buvo nuo 18 iki 53 metų. Kraujo tyrimas buvo atliekamas pagal Vokietijos teismo medicinos metodiką. Alkotesteriu išmatuoto AKO vertės buvo nuo 0,07 iki 2,58 promilės.
Statistiškai apdoroti tyrimo rezultatai parodė, kad AKK perskaičiavimo koeficientas visiškai neatitinka priimto skaičiaus 2100, o turi ženklią sklaidą – nuo 1571 iki 2394. Išvada: priimtas pastovus AKO perskaičiavimo koeficientas Q, naudojamas ekspertizėse, yra nepatikimas ir nenaudotinas. Alkotesterio rodmenys negali būti naudojami kaip įrodymai teismo bylose.
Tyrimų rezultatai paskelbti tarptautiniame „Elsevier“ žurnale „Forensic Science International“ ir perduoti teisėsaugos institucijoms. Tai leidžia daryti esminę išvadą, kad Lietuvoje daugumoje administracinių bylų, kai buvo fiksuoti 0,42–0,43 promilės rodmenys neatlikus kraujo tyrimo, galimai buvo priimti neteisingi sprendimai. Realiai alkotesterio išmatuoto AKO rezultato neapibrėžtis sudaro ne patikros metu nustatytą 0,02 promilės paklaidą, o vien dėl perskaičiavimo koeficiento sklaidos atitinka –25,1 proc. ir +14 proc.
Ką tai reiškia? Tarkime, per reidą sustabdytas vairuotojas „pripūtė“ 0,45 promilės. Įvertinę galimas perskaičiavimo koeficiento reikšmes gauname, kad realus AKK dydis yra intervale nuo 0,337 iki 0,501 promilės. Tai rodo, kad alkotesterio rodmenys negali būti ekspertinio vertinimo šaltinis – pernelyg didelis situacijos neapibrėžtumas.
Reikia rimtų pokyčių
Asmens tikrinimas kelio sąlygomis, alkotesteriu matuojant alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, kai alkotesteris parodo vieną ar kitą promilių skaičių, gali būti naudojamas tik kaip prevencinė priemonė ir pagrindas pareiškiant įtarimą dėl vairavimo esant neblaiviam bei motyvas vairuotojo kraujo tyrimui.
Siekiant, kad kovoje su girtais vairuotojais būtų taikomos teisingos ir teisėtos priemonės, kaip tai numato teisinės valstybės statusas, reikia peržiūrėti ir patikslinti įstatymų įgyvendinamuosius ir norminius dokumentus, paliekant alkotesterius kaip alkoholio vartojimo fakto indikatorius, suteikiančius teisę policijos pareigūnams pristatyti įtariamąjį kraujo tyrimui, jei alkoholio koncentracija ore (AKO) viršija 0,5 promilės.
Esant didesniam promilių skaičiui, kuris patvirtinamas tris kartus pakartojus matavimus, policijos pareigūnai privalo surašyti AKK matavimo aktą, nedelsiant pristatyti vairuotoją kraujo tyrimui ir patys dalyvauti kraujo ėminio metu – taip būtų išvengta spekuliacijų dėl galimo bandinių sukeitimo ir falsifikavimo.
Be viso šito, visai tikslinga būtų surengti bent kelių valandų trumpus teisinės metrologijos kursus policijos pareigūnams, kurie savo veikloje susiduria su matavimais. Nepakenktų tai ir teisininkams, dalyvaujantiems panašaus pobūdžio bylose.
Noriu atkreipti dėmesį, kad rašant šį straipsnį jokiu būdu nebuvo siekiama pateisinti išgėrusių ir girtų vairuotojų, neatsakingai sėdančių prie vairo ir sudarančių pavojų keliuose. Tikslas – atkreipti dėmesį, kad už eismo saugumą privalo būti kovojama teisingomis ir teisėtomis priemonėmis.
