Gluminantis profesorės patarimas, ką daryti žiemoms, kai trūksta vitamino D ()
Tamsiuoju metų sezonu, kai trūksta saulės, žmonės puola vartoti vitaminą D, bet jo perteklius gali daryti ir neigiamą poveikį, LRT RADIJUI sako gydytoja Jūratė Dobrovolskienė. Kad, norėdami jaustis geriau, nepadarytume organizmui žalos, Mykolo Romerio universiteto profesorė Jūratė Sondaitė pataria išbandyti vaizduotės pratimus, kurie taip pat skatina organizmą gaminti vitaminą D.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vaistininkai pastebi, kad šis ruduo išskirtinis vertinant tai, kiek daug žmonės perka vitamino D papildų. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė sako, kad yra žmonių, kuriems reikia atkreipti dėmesį ir pasitikrinti, ar organizme vitamino D pakanka, – tai svarbu kūdikiams nuo pusės metų, nutukusiems arba senyviems žmonėms.
Vitamino D, primena gydytoja dietologė, gali pritrūkti, nes su omega-3 riebalų rūgštimis jo gauname tik 20 proc., o dėl saulės įtakos organizmas pats pasigamina 70–80 proc.
„Pirmiausia raginu išsitirti vitamino D kiekį kraujyje, nes tik tada galima rekomenduoti jį gerti. Jeigu jo užtenka, gerti papildomai netgi pavojinga – šis vitaminas kaupiasi kepenyse ir jo perteklius organizmą veikia neigiamai, galimas net apsinuodijimas“, – pabrėžia J. Dobrovolskienė.
Be to, primena medikė, vitamino D galima gauti ir iš žuvų (menkių) ar gyvulių kepenų, kiaušinio trynio ir pan. Tad papildyti organizmą šiuo vitaminu galima natūraliai maistu.
J. Dobrovolskienės teigimu, vitaminas D ypač svarbus kūdikiams, nes iki pusės metų jie jo gauna su mamos pienu, o paskui jo lašiukų skiriama rachito profilaktikai. Be to, sako ji, visai neseniai ištirta, kad šis vitaminas labai didelę įtaką turi kardiologinei sistemai, skeleto formavimosi ir palaikymo funkcijoms.
Mykolo Romerio universiteto profesorė Jūratė Sondaitė sako, kad, prasidėjus tamsiajam sezonui, svarbu daug vaikščioti šviesiu paros metu, jei yra galimybė, lauke pasimankštinti. Taip pat, pataria ji, padėtų su atsipalaidavimo pratimais derinami vaizduotės pratimai: galima įsivaizduoti, kad gulime prie jūros saulėje.
„Tokie pratimai tikrai padeda mūsų protui. Psichikai nėra tokio didelio skirtumo, ar mes iš tikrųjų esame ten, ar tik įsivaizduojame. Vien įsivaizduodami galime paskatinti reikiamų medžiagų išsiskyrimą organizme“, – tikina psichologė.
Pasak jos, kai kurie žmonės tikrai aštriau išgyvena sezoninę depresiją, kai trūksta saulės: jie praranda aktyvumą, motyvaciją kažką veikti. Tokiems žmonėms kad ir trumpas išvažiavimas į saulėtą kraštą tikrai gali labai pagelbėti, bet reikia turėti omenyje, kad grįžus vėl reikės adaptuotis.
„Kad būtų lengviau adaptuotis, iškart nusiteikite, kad išvažiuojate trumpam. Be to, grįžus padės tie patys vaizduotės pratimai: galima žiūrint nuotraukas prisiminti matytus vaizdus ir patirtus pojūčius. Tai sukelia fiziologines reakcijas ir reikiamų medžiagų, kurios pakelia nuotaiką, išsiskyrimą“, – aiškina J. Sondaitė.
