Ekstremalus karštis, drėgmė ir 2 valandų lenktynių trukmė yra tikras iššūkis: kiek svorio F1 lenktynininkai netenka lenktynių metu? ()
Lenktyniauti „Formulėje-1“ nėra taip paprasta. Ekstremalus karštis, drėgmė ir 2 valandų lenktynių trukmė yra tikras iššūkis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Negana to, kiekvienas lenktynininkas susiduria su psichologiniu spaudimu – juk jie konkuruoja su geriausiais pasaulyje lenktynininkais!
Vien jau pasiekti finišą yra didelis iššūkis. Tikriausiai jau esate girdėję, kad F1 pilotai lenktynių metu netenka nemažai svorio. Varžybų metu jie susiduria su ekstremalia dehidratacija ir karščiu, tad lenktynių metų jie gali netekti iki 2-3 kilogramų svorio.
Fizinio pasirengimo treneriai padeda lenktynininkams sukurti lenktynių savaitgalio grafiką. Dar daugiau – jų biologinis laikrodis turi prisitaikyti prie lenktynių laiko.
Įdomu tai, kad kiekvienas lenktynininkas patiria tokią psichologinę būseną, kuri prilygsta amerikietiškams kalneliams. O ją stipriai veikia ir fizinis diskomfortas.
Kiekvienas lenktynininkas dėvi storą specialių drabužių sluoksnį – kad būtų apsaugotas avarijos metu. Šie drabužiai apsaugo dar ir nuo gaisro, tačiau jie turi ir tam tikrų trūkumų.
Kodėl netenkama tiek daug svorio?
Kiekvieną lenktynių savaitgalį lenktynininkai susiduria su daugybe fizinių iššūkių. Lenktynininkai apsirengia dviejų sluoksnių ugniai atsparia apranga, vidinį kostiumą ir viršutinį lenktyninį kostiumą.
Savo galvą jie uždengia balaklava bei šalmu su skydeliu. Po lenktyniniais batais jie dėvi kojines, o ant rankų – pirštines. Lenktynininkai save uždengia nuo galvos iki kojų pirštų.
F1 bolido kabinoje alina didžiulis 45-50 laipsnių pagal Celsijų karštis. Tiesa, šalyse, kur vyrauja didžiulis karštis ir drėgmė, ši temperatūra kabinoje būna dar didesnė ir itin ekstremaliomis sąlygomis yra netenkama net iki 4-4,5 kilogramų svorio.
Nors boliduose lenktynininkai geria skysčius, jų kiekis neprilygsta tam, kurio jie netenka išprakaituodami lenktynių metu – o tai sukelia didžiulę dehidrataciją.
Štai lenktynininkas Kevinas Magnussenas 2014 metais patyrė didžiulę avariją. Tuomet jis sakė, kad viskas buvo siaubinga. Jis teigė nepamenantis antros lenktynių pusės – kadangi jis buvo ties nualpimo riba. Vyras pasakojo, kad buvo taip karšta, kad jis perkaito, gausiai prakaitavo ir dehidratavo. Tokią patirtį lenktynininkas prilygino su lenktyniavimu saunoje.
Beje, kiekvienas lenktynininkas prieš ir po lenktynių privalo pasisverti. Tokiu būdu kiekvienas gali sekti, kiek jis netenka svorio lenktynių metu.
Parengta pagal „Essentially Sports“.
