E. Muskas: pirmasis „Starship“ orbitinis skrydis įvyks šiais metais (1)
JAV kosmoso technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas ketvirtadienį atskleidė naujausius planus dėl tarpplanetinio erdvėlaivio „Starship“, bet neatskleidė, kada konkrečiai bus surengtas pirmasis bandomasis orbitinis skrydis arba kokių nors naujų misijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per retą pristatymą „SpaceX“ komplekse „Starbase“ netoli Boka Čikos Teksaso valstijoje milijardierius tepasakė: „Šiuo metu esu labai įsitikinęs, kad į orbitą iškeliausime šiais metais“.
E.Muskas taip pat užsiminė, kad skrydžių centras gali būti perkeltas į Floridą, jeigu bendrovei iškils kliūčių dėl licencijavimo.
E. Muskas kalbėjo prie jau įspūdingos visiškai surinktos 120 metrų aukščio sidabro spalvos raketos, sudarytos iš nešančiosios dalies „Super Heavy“ ir jos viršuje pritvirtinto erdvėlaivio.
Kartu jie yra didžiausias kada nors pastatytas kosminis aparatas, aukštesnis netgi už raketas „Saturn V“, kuriomis į Mėnulį buvo skraidinami JAV „Apollo“ misijų astronautai.
Iš nerūdijančio plieno pagamintas daugkartinio naudojimo „Starship“ taip pat bus galingiausia pasaulyje raketa – į orbitą aplink Žemę ji galės iškelti iki 100 tonų krovinį.
„SpaceX“ tikisi, kad šiais erdvėlaiviais bus galima skraidinti įgulos narius ir krovinius į Mėnulį, Marsą ar dar toliau. Praeitais metais NASA pasirašė su bendrove sutartį dėl „Starship“ modifikacijos, kad šiais erdvėlaiviais galėtų skristi „Artemis“ programos astronautai, turintys išsilaipinti Mėnulio paviršiuje.
10 mln. dolerių už skrydį?
Pirmąkart nuo 2019 metų nuodugniai apžvelgdamas šį projektą E.Muskas dar kartą išdėstė savo viziją kolonizuoti Marsą. Anot jo, tai būtų „gyvybės draudimo polisas“, kuris leistų žmonijai, jeigu Žemę ištiktų kokia nors katastrofa. Be to, kolonija Marse galbūt atvertų galimybių žmonių skrydžiams už Saulės sistemos ribų.
E. Musko kalba buvo pasodrinta sausu humoru. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie savo „reklamos strategiją“ skrydžiams į Marsą jis pareiškė: „Tai bus ankštas, pavojingas, sunkus, labai rūstus pasaulis – jūs galite žūti“.
Vis dėlto jis išreiškė viltį, kad Marsą galbūt pavyktų teraformuoti – padaryti sąlygas Raudonojoje planetoje tinkamesnes gyventi žmonėms.
„SpaceX“ įkūrėjas taip pat pateikė atnaujintos informacijos „Starship“ programos entuziastams, pavyzdžiui, pademonstravo, kaip vienas erdvėlaivis būtų pasiųstas papildyti kito aparato degalų atsargų tolimiems skrydžiams. E. Muskas taip pat apžvelgė naujos modifikacijos raketinių variklių „Raptor“ privalumus, palyginus su ankstesniu modeliu.
Planuojama, kad kiekviena nešančioji raketa „Super Heavy“ turės 33 variklius „Raptor“. Tikimasi, kad ateinančiomis savaitėmis pavyks išjudinti sulėtėjusią jų gamybą ir kad jau ateinantį mėnesį bus surenkama po vieną variklį per dieną, sakė E.Muskas.
Jis taip pat atskleidė, kad per kelerius metus vieno starto savikainą gali pavykti sumažinti iki 10 mln. JAV dolerių (apie 8,77 mln. eurų). Tai reikštų revoliuciją kosminių skrydžių sektoriuje, ir jis galėtų tapti patrauklus komercinio susisiekimo tikslams.
Skrydis iš JAV į Singapūrą trunka 20 valandų, o „raketai prireiktų mažiau nei valandos. Apytikriai 45 minučių“, pažymėjo E.Muskas.
„Starship“ viršutinė pakopa jau yra pakilusi į kosmosą per kelis suborbitinius skrydžius. Daug ankstesnių bandymų baigdavosi įspūdingais sprogimais, bet pernai gegužę „SpaceX“ pagaliau sugebėjo sklandžiai nutupdyti šią raketą.
Galimas persikėlimas į Floridą
Vis dėlto prieš daug ambicingesnį orbitinį skrydį „SpaceX“ pirmiausiai turi gauti Federalinės aviacijos administracijos (FAA) patvirtinimą dėl poveikio aplinkai.
Gruodį FAA nurodė, kad paskelbs vertinimo rezultatus iki vasario 28 dienos.
E.Muskas sakė nusiteikęs optimistiškai, kad licencija skrydžiams bus išduota, bet pridūrė esąs pasiruošęs perkelti raketų leidimo operacijas į Kennedy kosminį centrą Floridoje, jeigu šis procesas užsitęstų.
Tai taip pat gali priklausyti nuo bendrovės planų panaudoti raketoms leisti „SpaceX“ įsigytas giliavandenes naftos gavybos platformas arba ginčų dėl žemės sklypų, aiškino jis.
„Starship“ erdvėlaivis galėtų būti panaudotas ne vien pilotuojamoms misijoms – šios raketos dėl didelės savo keliamosios galios galėtų praversti astronomams, siekiantiems iškelti į kosmosą didesnių teleskopų. Tuo metu JAV kariuomenė pasirašė su „SpaceX“ penkerių metų trukmės sutartį, kad bendrovė pademonstruotų savo sistemos pajėgumus per labai trumpą laiką nugabenti krovinių į bet kurį pasaulio tašką.
Japonų milijardierius Yusaku Maezawa jau yra nusipirkęs kelionę „Starship“ iki Mėnulio, per kurią jį lydėtų virtinė menininkų. E.Muskas taip pat užsiminė, kad neilgai trukus bus paskelbta „pranešimų, kurie, manau, smarkiai įaudrins žmones“, bet daugiau detalių neatskleidė.
