Iki šiol Šiaurės Korėja teigia, kad šis miestas-vaiduoklis yra pilnas gyvybės, tačiau atidžiau pažvelgus paaiškėja, kad jis labiau panašus į apleistą Holivudo filmavimo aikštelę, o ne į kaimą.

Kaime yra daug ryškiai nudažytų, betoninių daugiaaukščių pastatų ir butų, iš kurių daugelis, matyt, prijungti prie elektros laidų. Miestas buvo orientuotas taip, kad ryškiai mėlyni stogai ir balti pastatų šonai šalia masyvios Šiaurės Korėjos vėliavos būtų ryškiausi bruožai žiūrint iš už sienos.

Tačiau patikrinus kaimą šiuolaikiniais teleskopiniais lęšiais, buvo padaryta išvada, kad pastatai yra betoniniai apvalkalai, kuriuose trūksta langų stiklo ar net vidaus patalpų, pastatų apšvietimas įjungiamas ir išjungiamas nustatytu laiku, o tušti šaligatviai nušluojami prižiūrėtojų, siekaint išsaugoti veiklos iliuziją.

Šiaurės Korėja Kijong-dongo kaimą nuo nulio pastatė 1953 m., Korėjos karo pabaigoje. Kruvina kova šiaurę ir pietus kamavo trejus metus ir pasibaigė trijų milijonų žmonių mirtimi. Nors paliaubos baigė atvirus karo veiksmus, nė viena pusė oficialiai nesutiko sudaryti taikos.

Demilitarizuota zona, skirianti abi tautas, vis dar yra vienas nestabiliausių ir labiausiai ginkluotų regionų pasaulyje. Visas pasienis užminuotas sausumos minomis , o jis pats apsaugotas spygliuotos vielos tvoromis, forpostais ir šimtais tūkstančių karių.

Galų gale, atrodo, kad kaimas yra ne kas kita, kaip įrankis dviejų šalių „ego matavimo konkurse“. Ir tiesioginiai jų vėliavų stiebų dydžiai yra įrodymas.

Vėliavų stiebų karas

Devintajame dešimtmetyje Pietų Korėja Daeseong-donge pastatė 98 metrų aukščio vėliavos stiebą su 130 kg sveriančia Pietų Korėjos vėliava.

Šiaurės Korėja į tai atsakė pastatydama 160 metrų aukščio vėliavos stiebą su vėliava, kuri sveria iki 270 kg. Tuomet šis vėliavos stiebas buvo aukščiausias pasaulyje.

Šiuo metu jis ketvirtas aukščiausias vėliavos stiebas pasaulyje (aukščiausias šiuo metu yra Džedoje, Saudo Arabijoje ir siekia 171 m, o vėliava sveria įspūdingus 570 kg).

Pietiečiai Kijong-dong vadina „Propagandos kaimu“, nors šis terminas gali būti taikomas abiem. Dar visai neseniai abi pusės ginčijosi viena su kita propagandiniais garsais, sklindančiais per didžiulius garsiakalbius, sumontuotus ant pastatų ir nukreiptus į viena į kitą.

Iš pradžių Šiaurės Korėjos transliacijose buvo aukštinamos Šiaurės Korėjos dorybės, o nepatenkinti kareiviai ir valstiečiai ūkininkai buvo raginami eiti per sieną į tariamą Šiaurės Korėjos rojų. Kai tai nepadėjo, jie perėjo prie antivakarietiškų kalbų, komunistinių operų ir Šiaurės Korėjos karinių dainų, transliuojamų iki 20 valandų per parą.

Savo ruožtu Pietų Korėja erzino savo varžovus aukštais decibelais leisdama populiarių K-pop merginų grupių dainas. Šios transliacijos yra tokios garsios, kad dieną garsiakalbiai girdimi iki 10 km į Šiaurės Korėjos teritoriją, o naktį – iki 24 km.

„K-pop yra gana galinga propagandos priemonė“, – sako profesorius Roaldas Maliangkay, Australijos nacionalinio universiteto Korėjos instituto direktorius. „Joje Pietų Korėja vaizduojama kaip hipermoderni, turtinga tauta, kurioje gyvena tik aistringi ir patrauklūs žmonės.

„K-pop grupės dainos skamba nuotaikingai ir galingai, o pasirinktų dainų tekstai vaizduoja stipriai vieningą Pietų Korėjos frontą“, – rašė „The Outline“.

Be K-pop, Pietų Korėja taip pat transliuoja kultūrines programas ir žinias iš užsienio, kurias cenzūruoja Kim Jong-uno režimas, taip pat palankias diskusijas apie demokratiją, kapitalizmą ir gyvenimą Pietų Korėjoje bei komentarus apie korupciją ir netinkamą valdymą Šiaurėje. Šios laidos taip sugadino Kim Jong-uno nervus, kad jis pagrasino susprogdinti pietų korėjiečių garsiakalbius.

Garsiakalbiai buvo tai įjungti, tai vėl išjungti nuo septintojo dešimtmečio. 2004 m. abi šalys susitarė nutraukti transliacijas per garsiakalbius. Tačiau 2016 m., padidėjus įtampai dėl Šiaurės įvykdytų branduolinių bandymų, garsiakalbiai atnaujino veiklą. Likus kelioms savaitėms iki istorinio viršūnių susitikimo 2018 m. balandžio mėn., kuriame susitiko abiejų šalių lyderiai, garsiakalbiai vėl nutilo kaip geros valios gestas.

Komentarai ()