Atrodytų toks klausimas kiek juokingas – atsakymą į jį pateikia visi istorijos vadovėliai: 1939 metų rugsėjo 1 d. Tačiau ar ši data tikrai vienareikšmiškai teisinga? Ar karo pradžia laikyti tą datą, kuomet konfliktas tapo išties globalinis, ar kai prasidėjo patys pirmieji karo veiksmai? Nors tradiciškai pasaulinio karo pradžią žymi prieš septynis dešimtmečius įvykusi nacistinės Vokietijos pajėgų invazija į Lenkiją, istorikai vis dar neranda vienareikšmiško ir visus tenkinančio atsakymo į šį klausimą.

Daugelis istorikų laikosi populiariausios nuomonės, kad karas prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną, kai vokiečių šarvuotis „Schleswig-Holstein" apšaudė lenkų armijos bazę Dancige (dabartiniame Gdanske), o nacių pajėgos kirto Lenkijos sienas, oficialiai nepaskelbus karo. Ši nuomonė kaip istorinis faktas pateikiamas ir daugumoje vadovėliu.

Tačiau Lenkijos ir Vokietijos konfliktas iš pradžių buvo dvišalis iki pat rugsėjo 3 dienos, nes tik tada Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios su Lenkija buvo pasirašiusios sutartis dėl karinės pagalbos, paskelbė karą Vokietijai ir įtraukė į jį savo dideles kolonijines imperijas.

Galiausiai į Antrąjį pasaulinį karą įsitraukė beveik visos pasaulio šalys, nors ir nevienodu mastu bei nevienodu laiku. Todėl, pavyzdžiui, Azijos šalys laikosi kitokio požiūrio į šio karo pradžią.

Tuometinis Kinijos lyderis Chiang Kai-shek savo dienoraščiuose nurodė, jog Antrojo pasaulinio karo pradžia galima laikyti 1931 metus, kai Japonija okupavo šiaurės rytinę Kinijos provinciją Mandžiūriją ir ten įkūrė marionetinę valstybę. Kiti kinų istorikai tvirtina, kad šis karas prasidėjo 1937 metų liepos 7 dieną, kai Japonijos pajėgos pradėjo didelio masto puolimą prieš visą Kiniją.

Tuo tarpu Rusijai svarbiausias kovos etapas yra Didysis tėvynės karas, kuris prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną, kai nacių pajėgos užpuolė Sovietų Sąjungą.

Kita vertus, lenkai primena, jog sovietų daliniai 1939 metų rugsėjo 17 dieną įsiveržė į rytinius tuometinės Lenkijos regionus pagal Maskvos ir Berlyno pasirašytą nepuolimo sutartį, vadinamą Molotovo ir Ribbentropo (Molotovo ir Ribentropo) paktu.

Be to, Sovietų Sąjungos pajėgos kovėsi su Japonijos armija 1938 ir 1939 metais, užpuolė Suomiją praėjus kelioms savaitėms po kampanijos Lenkijoje, o 1940 metais okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Vakarų šalys aktyvių kovos veiksmų sausumoje nesiėmė iki pat 1940 metų, o tuo metu naciai užėmė Daniją, Norvegiją, Belgiją ir Olandiją, taip pat rengė antskrydžius prieš Didžiąją Britaniją, todėl šis laikotarpis buvo vadinamas Keistuoju karu.

Vokietijos sąjungininkė fašistinė Italija į šį konfliktą įsitraukė taip pat 1940 metais. Jungtinėms Valstijoms karas prasidėjo 1941 metų gruodžio 7 dieną, kai japonų aviacija bombardavo JAV karo laivyno bazę Perl Harbore, esančią Havajų salyne.

Šio karo pabaiga taip pat nėra vertinama vienareikšmiškai. Vakarų Europos šalys labiausiai akcentuoja 1945 metų gegužės 8 dieną, o Rusija – gegužės 9 dieną, kai Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tuo tarpu karo veiksmai Ramiojo vandenyno teatre baigėsi 1945 metų rugsėjo 2 dieną, kai Japonija pasidavė Jungtinėms Valstijoms, kurios numetė atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio.

Komentarai (20)