„Džiaugtis nėra kuo, mes nekantriai laukiame Ukrainos išvaduotojų“: po 3 mėnesių okupacijos nacionalinio kurorto Bedriansko gyventojai apie kainas, darbą, rusų elgesį (1)
Berdianskas yra okupuotas tris mėnesius. Gyventojų nuotaikos pesimistiškos: darbo nėra, kainos kyla, o vasarą į miestą planuojamas rusų įvežimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos kariuomenei okupavus miestą, Berdianske nuolat vyko tūkstančiai antirusiškų mitingų su Ukrainos vėliavomis. Dabar vietiniai atvirai dalijasi: mieste nuotaikos pesimistiškos, žmonės nežino, kaip toliau gyvens. Berdianske įvedamas rublis, darbo nėra, o kainos šoktelėjo. „Focus“ sužinojo, kaip Berdiansko gyventojai gyvena okupacijos metais.
Berdianskas okupuotas: be darbo, su rubliais ir laukiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų
Pasak Berdiansko gyventojos Jekaterinos (vardas pakeistas saugumo sumetimais), vietos gyventojai su rusais praktiškai nebendrauja. Periodiškai okupantai gali tikrinti telefonus arba sulaikyti miesto aktyvistus.„Nuotaikos mieste, švelniai tariant, nelabai geros, – sako mergina. – „Žmonės sėdi be darbo, kainos didelės. Būna atvejų, kai gatvėje pradeda tikrinti telefoną ar ieško tatuiruočių. Aktyvistai suimami, laikomi nelaisvėje, ten juos bandoma palaužti, kad priverstų pereiti į Rusijos pusę“, – sako Jekaterina.
„Nenoriu išvykti, bet pasilikti nesaugu“, – sako gimtajame Berdianske gyvenanti Tatjana (vardas irgi pakeistas). Pasak merginos, mieste rusų karių mažai, tačiau pakanka patrulių, kurie elgiasi kaip šeimininkai.
„Berdiansko gyventojai dažniausiai yra nekonfliktiški žmonės, o rusų daug mažiau nei tikėtasi. Patruliuoja po 2-4 žmones įvairiose vietose, dažniausiai stabdo jaunus vaikinus, tikrina tatuiruotes, telefonus. Gali grasinti. Kai kurie labai atsipalaidavę, tarsi visada čia būtų gyvenę“, – okupantų elgesį apibūdina Tatjana.
„Silpo“ ir ATB Berdianske uždarytos. Šampūnų ir sauskelnių trūkumas
Padėtis Berdianske su atsargomis ir vartojimo prekėmis yra sunki. Prasidėjus okupacijai visi didieji Ukrainos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su rusais ir užsidarė. Vietoj jų atsidarė parduotuvės su rusiška produkcija ir išpūstomis kainomis.
„Dar kovą buvo uždarytos didžiosios prekybos tinklų parduotuvės – „Silpo“, „ATB“, – sako vienas pašnekovų. – „Dabar dirba tik vietiniai prekybos tinklai – „Grazia“, „Zerkalny“ prekybos centras, „Velmart“ ir mažieji turgeliai".
Dauguma smulkių įmonių Berdianske taip pat neveikia: savininkai arba paliko miestą, arba nenori mokėti rusams „mokesčių“ - 20% nuo pelno. „Taip nutiko, pavyzdžiui, su grožio salonais – dauguma savininkų tiesiog užsidarė, nes negalėjo susimokėti už patalpų nuomą, o dar ir „mokesčius“ reikia sumokėti naujajai „miesto administracijai“, – kalba Elena (vardas pakeistas) apie verslo situaciją Berdianske.
Moteris patikslina, kad kainos lentynose nurodytos ir grivinomis, ir rubliais. Kursas – 2 rubliai už 1 griviną.
„Dar neseniai perėjimas prie rublio zonos buvo tik gandas, tačiau šiandien Berdiansko mėsos kombinate pamačiau kainų etiketę rubliais. Prekių kainos smarkiai išaugo, maždaug 2-3 kartus. Pavyzdžiui, prieš tai dešra kainavo 200 UAH/kg (6,33 eurų) dabar apie 430 UAH/kg (13,62 eurų). Ta pati situacija ir su kitais produktais. Jie aktyviai gamina produkciją Kryme, tačiau jų kokybė kelis kartus prastesnė nei Ukrainoje pagamintų prekių, o kainos didesnės“, – sako Jekaterina.
Anot Tatjanos, norėdami įsigyti net ne pačias kokybiškiausias asmens higienos priemones, žmonės eilėse stovi valandų valandas.
„Asortimentas – didžiulė kančia. Jei maistas dar kokybiškas, nes šalia turime kaimų, tai asmeninės higienos prekės kainuoja penkis kartus brangiau nei įprastai, nepaisant to, kad pačios prekės nėra labai geros. Kokybiškų prekių Berdianske šiandien nusipirkti neįmanoma. Šampūnai, įklotai dušo želė, kosmetika - šitą galite pamiršti. Nieko tokio mieste nėra. Norint vaikui nupirkti sauskelnes, reikia stovėti eilėse, o ir kaina už jas prasideda nuo 1000 grivinų (32 eurų)“, – sako mergina ir patikslina, kad nepaisant rublio įvedimo, Berdiansko gyventojai grivina naudojasi daugiau.
Vaistai keliauja 3 dienas, eilės vaistinėse po 200-300 žmonių
Norėdami gauti reikiamų vaistų, Berdiansko gyventojai yra pasirengę kelias dienas laukti autobuso iš Ukrainos kontroliuojamų miestų.
„Vaistinė dirba ne visą laiką ir ne kasdien, eilės 200-300 žmonių. Visą dieną žmonės stovi eilėse prie vaistų. Didelė problema su antibiotikais. Daugeliu atžvilgių gelbsti tai, kad yra giminaičių ar draugų, galinčių autobusu vaistus atsiųsti iš Zaporožės ar Dnipro. Pas mus geriausiu atveju atvažiuoja maždaug po 3 dienų“, – apie gyvenimą okupacijoje pasakoja viena iš merginų.
Situacija su darbu Berdianske yra katastrofiška. Dauguma gyventojų yra priešiškai nusiteikę, daugelis iš esmės atsisako bendradarbiauti su Rusijos Federacija
„Ligoninė funkcionuoja iš dalies. Beveik visi gydytojai išvažiavo, todėl rusai renka naujus darbuotojus. Darbus turi tik tie, kurie sutiko dirbti su okupantais. Mano tėvai ir beveik visi pažįstami yra bedarbiai“, – prisipažįsta Jekaterina.
Švietimo įstaigos Berdianske uždarytos, mokyklos oficialiai baigė mokslo metus gegužės 2 d. Prieš tai mokymai nebuvo vykdomi nei internetu, nei tiesiogiai. Spėjama, kad Berdiansko absolventai pažymėjimus gaus birželį. Kokio tipo dokumentai bus ir ar mokyklos išliks, nežinoma.
„Ukrainiečių mokyklos baigimo atestatų ir diplomų gavimas yra problema, – sako Olena. – Tiesą sakant, Berdiansko moksleiviai liko be teisinio vidurinio išsilavinimo patvirtinimo. Kolegijos, kiek žinau, toliau dirba nuotoliniu būdu, kaip ir universitetas. “
„Kiekviena šeima turi savo juodąją avelę“. Fiktyvios vestuvės ir Lenino šventė
Manoma, kad po okupacijos Rusijos kariai nusprendė sugrąžinti Berdianskui Lenino kultą ir propagandinės žiniasklaidos dėka sukurti šventiško miesto iliuziją. Tokios iniciatyvos nesulaukia vietinių paramos.
„Mieste buvo „švęstas“ Lenino gimtadienis su apytuštėm salėm. Atvyko tik nuobodžiaujančios močiutės. Palyginimui galite pažiūrėti, kiek žmonių dalyvavo proukrainietiškuose mitinguose prieš okupacijos pradžią“, – tęsia pasakojimą Berdiansko gyventoja. Gegužės 9 dieną buvo surengta „Nemirtingojo pulko“ eisena, tačiau vėlgi labai abejotinas joje dalyvavusių vietos gyventojų skaičius.
Siekdami imituoti vietos gyventojų palaikymą, rusai atidarė vietinį metrikacijos skyrių, kad pakartotinai surengti vestuvių ceremonijas.
„Primorskaja aikštėje esančioje metrikacijos įstaigoje buvo rengiamos parodomosios vestuvės su Rusijos trispalve fone. Tačiau vietiniai gyventojai atpažino susituokusias poras, kaip jau seniai sudariusias santuoką, – pasakoja pašnekovė.
Nepaisant to, kad okupantai prie įvažiavimo į miestą iškabino lentelę „Berdyansk" rusų kalba, vietiniai gyventojai, tardami miesto pavadinimą prideda minkštumo ženklą.
Jekaterina pripažįsta, kad nepaisant to, kad Berdianske vyrauja proukrainietiškos nuotaikos, vis dar yra žmonių, kurie džiaugsmingai sutiko okupaciją.
„Liūdna, bet yra ir tokių, kurie su džiaugsmu pasitiko atvykusius rusus. Jų nėra daug, bet tai tie, kurie laukė „rusų pasaulio“ ir „išvaduotojų“. Kaip sakoma, kiekvienoje šeimoje yra savo „juodoji avelė“, – dalijasi mergina.
Nepaisant to, kad absoliuti dauguma Berdiansko gyventojų nenori gyventi okupacijos sąlygomis, išvykti iš miesto neįmanoma – tai tiesiog labai brangu.
Žvejams sekasi gerai, bet švenčių sezonas bus baisus
Žvejybos pramonė yra viena iš klestinčių sričių Berdianske. Atrodė, kad po okupacijos vietinė žvejyba bus pristabdyta, tačiau Berdiansko lentynose nuolat pasirodo šviežia žuvis.
Tatjana sako, kad mieste jau sklando gandai, kad vasarą Berdianske bus apgyvendinti rusai
„Žvejų yra ir jie jaučiasi neblogai. Vis dėlto Berdianskas visada apsirūpindavo žuvimi. Tačiau dabar to negalima tikėtis, kaip prieš 30 metų. Yra žinių, kad Berdiansko sanatorijose vasarą bus apgyvendinti rusai, bet kol kas be konkrečių detalių, kur ir kada bus“, – pasakoja mergina.
2005 metais Berdianskui suteiktas nacionalinės svarbos kurorto statusas. Jaukus pajūrio miestelis tapo viena populiariausių ukrainiečių krypčių šventiniu laikotarpiu. Tačiau šią vasarą vietiniai apie jūrą ir kurortus negalvoja. Merginos savo ruožtu neskuba rengtis atvirų drabužių.
„Nebus švenčių. Bent jau ne taip, kaip buvo. Daugelis kavinių užsidarė, o tos, kurios vis dar dirba, dirba nuostolingai", - sako Tatjana. Ji atsiakė atvirų drabužių, šortų bei suknelių. Rusijos kariuomenės atstovai dažnai dviprasmiška šypsosi i ir tai gąsdina“.
„Apie švenčių sezoną Berdiansko gyventojai nekalba, – priduria Jekaterina. – „Mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad šiemet sezonas bus baisus, nes anksčiau pas mus ilsėtis atvykdavo didžioji dalis Vakarų Ukrainos, Kyjivo ir Charkivo bei rytinių regionų “.
Dabar Berdianskas yra atskirtas nuo Ukrainos. O kaip sako „Focus“ pašnekovai, visos mintys yra užimtos banaliomis, bet aktualiomis problemomis. Būtent – kaip gyventi ir kur užsidirbti pinigų, neišduodant savo principų.
