Kopenhagoje vykusiame Vakarų sąjungininkų susitikime naujų įsipareigojimų Ukrainai suma – 1,5 mlrd. eurų, palyginti su ankstesniais skaičiais, buvo „maža“.

Europa negali susidoroti su karinės pagalbos teikimu Ukrainai, sako leidinio kalbinti ekspertai.

Šešios didžiosios ES šalys pirmą kartą nuo vasario mėnesio – prasidėjus RF plataus masto invazijai  – nesuteikė Ukrainai naujų karinių įsipareigojimų, o tai gali būti signalas sumažinti karinę pagalbą.

Apie tai rašo „Politico“, remdamasi Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis.

Analitikai teigia, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija neteikia pagalbos, o ginklų tiekimas „gali mažėti, kai Kyjivas pradeda ryžtingą kontrpuolimą“.

Organizacijos paramos Ukrainai stebėjimo grupės vadovas Christophe'as Trebeshas teigė, kad nuo balandžio pabaigos Europos įsipareigojimai dėl karinės pagalbos Ukrainai mažėja.

„Nors karas įžengė į kritinę fazę, naujos pagalbos iniciatyvos išseko“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę Kopenhagoje vykusiame Vakarų sąjungininkų susitikime deklaruota 1,5 milijardo eurų naujų įsipareigojimų suma, palyginti su ankstesniais skaičiais, buvo „maža“, – sakė jis.

Ch. Trebeshas pažymėjo, kad Europos šalys turėtų vertinti karą Ukrainoje kaip panašų į koronaviruso pandemiją, o Vakarai skiria milijardus dolerių neatidėliotinoms finansavimo priemonėms.

Ch. Trebeshas atkreipė dėmesį į ES pandemijos atkūrimo fondą, kuris, kaip manoma, padengia 800 milijardų eurų paskolų ir dotacijų. Bendra Europos pagalba Ukrainai vis dar yra tik nedidelė šios sumos dalis.

„Sakyčiau, kad tai stebėtinai mažai, atsižvelgiant į tai, kas gresia“, – sakė jis.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas neseniai „Politico“ sakė, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija turėtų dėti daugiau pastangų Ukrainai kovojant prieš Rusiją: „Jei norime, kad karas kuo greičiau pasibaigtų, jos turėtų savęs paklausti, ar daro pakankamai?“

A. Pabriksas paragino Europos šalis proporcingai aukoti panašiu lygiu, kaip ir kelios Vidurio Europos šalys, konkrečiai atkreipdamas dėmesį į Lenkiją, Slovakiją ir Čekiją.

Savo ruožtu buvęs Estijos gynybos ministras, dabar Europos Parlamento narys Riho Terras, teigė, kad Europa turi „pabusti“, teigdamas, kad iki pergalės prieš Rusiją taikos nebus: „Kiekvieną dieną šimtais miršta ne tik kariai, bet ir moterys bei vaikai“.

Europos gynybos analitikas Danielis Fiottas teigia, kad ateinančios savaitės ir mėnesiai bus Europos politinio ir ekonominio patikimumo išbandymas.

„Turime tikėtis, kad Europos ginklų gamintojai galės patenkinti augančią paklausą, tačiau taip pat turime tikėtis, kad vyriausybės netrukdys tiekti karinę įrangą“, – sakė jis.

Komentarai ()