Kirgizija penktadienį pranešė apie „įtemptus mūšius“ su Vidurinės Azijos kaimynu Tadžikistanu ir nurodė, kad per paskutinį smurto protrūkį buvusioje Sovietų Sąjungoje žuvo 24 žmonės.

Abi skurdžios valstybės, neturinčios prieigos prie jūros, apkaltino viena kitą atnaujinus kovą ginčytinoje vietovėje, nepaisant susitarimo dėl paliaubų.

Savo pareiškime Kirgizijos pasienio tarnyba nurodė, kad jos pajėgos ir toliau atremia Tadžikistano atakas.

„Iš Tadžikistano pusės tęsiasi Kirgizijos pusės pozicijų apšaudymas, o kai kuriose srityse vyksta intensyvūs mūšiai“, – rašoma pranešime.

Kirgizijos sveikatos ministerija vėliau pranešė, kad 24 žmonės žuvo ir 87 buvo sužeisti, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Pranešime nenurodyta, kiek aukų buvo iš kariuomenės.

Rusijos naujienų agentūra RIA citavo Kirgizijos valstybinio nacionalinio saugumo komiteto vadovą Kamčibeką Tašijevą, kuris sakė, kad karinių aukų buvo daug.

„Situacija sudėtinga, o kas bus rytoj – niekas negali duoti jokių garantijų“, – sakė jis.

Kirgizijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad iš konflikto zonos buvo evakuota daugiau nei 136 000 civilių, pranešė „Interfax“.

Fighting flares up-Kyrgyzstan &Tajikistan:More than 30 people killed& dozens injured in clashes on Kyrgyzstan-Tajikistan border.Kyrgyz border guards accused Tajikistan of taking positions on part of border that has not been demarcated,Tajikistan said Kyrgyz guards opened fire. pic.twitter.com/2eMJEzh7lc

— R.K. Singh (@RKSingh96828356) September 17, 2022

Anksčiau tą pačią dieną Kirgizijos prezidentas Sadyras Japarovas ir jo kolega Tadžikistano vadovas Emomali Rachmonas regioniniame viršūnių susitikime Uzbekistane susitarė dėl paliaubų ir karių atitraukimo, pranešė Japarovo biuras.

Kirgizija pranešė apie kautynes savo pietinėje Batkeno provincijoje, kuri ribojasi su Tadžikistano šiauriniu Sughdo regionu ir turi tadžikų eksklavą Voruchą. Ta pati vietovė garsėja sudėtinga politine ir etnine geografija ir praėjusiais metais tapo panašių karo veiksmų vieta, taip pat vos nesukėlusiam plataus masto karo.

Susirėmimai dėl prastai demarkuotos sienos yra dažni, tačiau paprastai greitai nuslopsta.

Sovietinis palikimas

Vidurinės Azijos sienų problemos daugiausia kilo iš sovietmečio, kai Maskva bandė padalyti regioną tarp grupių, kurių gyvenvietės dažnai buvo tarp kitų etninių grupių.

Abiejose šalyse yra Rusijos karinės bazės. Anksčiau penktadienį Maskva paragino nutraukti karo veiksmus.

Susirėmimai vyksta tuo metu, kai Rusijos kariai kaunasi Ukrainoje ir, atrodo, galioja naujos paliaubos tarp buvusių Sovietų Sąjungos valstybių Armėnijos ir Azerbaidžano.

Kirgizija pranešė, kad Tadžikistano pajėgos tankais, šarvuočiais ir minosvaidžiais įžengė į mažiausiai vieną Kirgizijos kaimą ir apšaudė Kirgizijos Batkeno miesto oro uostą bei gretimas teritorijas.

Savo ruožtu Tadžikistanas apkaltino Kirgizijos pajėgas „sunkia ginkluote“ apšaudžius forpostą ir septynis kaimus.

Temuras Umarovas, Carnegie tarptautinio taikos fondo bendradarbis, teigė, kad atokūs kaimai, esantys ginčo centre, nėra ekonomiškai reikšmingi, tačiau abi pusės suteikė jam perdėtą politinę svarbą.

Umarovas sakė, kad abi vyriausybės pasikliovė tuo, ką jis pavadino „populistine, nacionalistine retorika“, dėl kurios keistis teritorijomis, siekiant užbaigti konfliktą, tapo neįmanoma.

Kitas Vidurinės Azijos analitikas Aleksandras Knyazevas teigė, kad šalys nerodo valios taikiai išspręsti konfliktą, o abipusės teritorinės pretenzijos išprovokavo agresyvų požiūrį visais lygmenimis.

Jis sakė, kad tik trečiųjų šalių taikdariai galėtų užkirsti kelią tolesniems konfliktams, sukurdami demilitarizuotą zoną.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

CNN

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()