Dauguma žmonių už Ukrainos ribų, net karo analitikai, niekada nėra girdėję apie Aleksandrą Sirskį. Tačiau generolas pulkininkas A. Sirskis, teigiama, yra sėkmingiausias XXI amžiaus generolas. Operacijos Rytų Ukrainoje, kuriai jis vadovavo, sėkmė yra iki šiol reikšmingiausia Ukrainos pergalė kare, kartu su 57 metų vado laimėjimu prieš Rusijos karius kovo mėnesį prie Kyjivo vartų.

Taktiniu požiūriu Kupjansko ir Iziumo puolimas buvo gerai suplanuotas ir puikiai atliktas smūgis prieš silpnai ginamų Rusijos pozicijų dalį. Sėkmę iš dalies galima sieti su prastu Rusijos ir aukštu ukrainiečių žvalgybos lygiu.

Vienas Ukrainos pareigūnas pakomentavo: „Jie akli, mes viską matome“. Tikėtina, kad taip nutiko, bent iš dalies, todėl, kad Ukraina laikinai perėmė oro kontrolę, naikindama Rusijos radarus ir naudodama vokiečių tiekiamas priešlėktuvines sistemas „Gepard“, numušdama jų lėktuvus ir bepiločius orlaivius.

Mėnesius trukusių pranešimų apie operaciją („sėkmingą“ ir „vykstančią“) Chersonui atkovoti pietų Ukrainoje paskatino Rusijos vadovybę reikšmingas pajėgas perskirstyti ginti sektoriui. Tai susilpnino ir taip pernelyg ištemptas pozicijas rytuose.

Po viso to sekė greitas kombinuotųjų ginklų smūgis, sujungiant tankus, pėstininkus, artileriją ir lėktuvus į galingą jėgą, kuri galėtų būti laikoma sėkminga, net jei būtų pavykę užimti tik gyvybiškai svarbią aprūpinimo bazę Kupjanske. Tačiau viskas nuėjo daug toliau, o dabar dar svarbesnis Iziumas yra ukrainiečių rankose.

Šios atakos akivaizdoje rusai yra netvarkingi, jų ginkluotosioms pajėgoms apgailėtinai trūksta galimybių, o visos turimos pajėgos dalyvauja vadinamojoje avarinėje gaisro gesinimo veikloje, kada ugnis, atrodo, tampa nevaldoma.

Geriausia, ką rusai gali padaryti, tai pabandyti sustiprinti savo gynybą plačios Oskilo upės pakrantėse rytinėje Charkivo srityje ir tikėtis, kad ukrainiečiai sustos ir leis pasivyti logistikai.

Komentarai ()