Žiauriausi šių laikų karo ginklai, keliantys daugiau baimės nei atominės bombos – per sekundės dalis „išgarina“ bet kurį taikinį (II dalis) ()
Hipergarsinėse ginklavimosi varžybose dominuoja Kinija ir Rusija.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anksčiau šiais metais Rusija savo naujausią ir pavojingiausią ginklą paleido iš naikintuvo MiG-31K. Kai hipergarsinė „Kinžal“ raketa uždegė savo raketų variklius ir lėkė dangumi iki 5 machų (1 machas yra lygus 340,3 m/s arba 1225,044 km/h) greičiu link taikinio Ukrainoje, tai buvo pirmas kartas, kai konflikte buvo panaudotas hipergarsinis ginklas.
„Kinžal“ ir panašios raketos yra ginklų kūrimo technologinės revoliucijos viršūnėje. Šie hipergarsiniai įrenginiai gali pasiekti iki 10 machų greitį, bet dar svarbiau yra labai manevringi. Esamos balistinės raketos skrenda greičiau ir pasiekia 20 machų greitį. Tačiau norint pasiekti tokį greitį, balistinės raketos skrenda iš anksto nustatytomis parabolės formos trajektorijomis, kaip patrankos sviedinys, todėl jas lengva susekti ir numušti. Naujos kartos hipergarsinės raketos gali skristi žemai (žemiau 18,3 km), reguliuoti kursą skrydžio viduryje ir manevruoti aplink raketinės gynybos sistemas. Kariniai analitikai jas pavadino „nesustabdomomis“.
Rusija jau išbando „Kinžal“ įpėdinį, kuris naudoja orą įsiurbiančius variklius, pavyzdžiui, reaktyvinį, kad galėtų skristi iki 9 machų greičiu, todėl jį dar sunkiau aptikti ir nuo jo apsiginti. Iš viso Rusija naudoja arba kuria tris hipergarsinius ginklus; Kinija turi tris. Jungtinės Valstijos dar nepagamino visiškai veikiančios hipergarsinės raketos, tačiau pranešama, kad jos kuria mažiausiai aštuonias iš jų.
Tik keli hipergarsiniai ginklai paruošti kovai, todėl mūšio lauką vis dar valdo įprastos raketos. Ukrainoje mažesnės raketos buvo labai svarbios šalies gynybai nuo Rusijos. Tuo tarpu Rusija panaudojo savo įprastų raketų masę mirtiniems smūgiams į civilinius taikinius. O dėl Vladimiro Putino branduolinių grėsmių tolimojo nuotolio tarpžemyninės raketos ir jų megatoninės kovinės galvutės yra tokios pat svarbios ir pavojingos dabar, kaip ir bet kuriuo mūsų atominės istorijos momentu.
Tai yra 13 pavojingiausių raketų pasaulyje. Hipersonika rodo kelią, tačiau keli įprasti ginklai vis dar neleidžia generolams miegoti naktimis; įtraukėme ir tuos.
Antroji straipsnio dalis, pirmą galite paskaityti čia.
8. Hipergarsinio orą siurbiančio ginklo koncepcija (Hypersonic Air-Breathing Weapon Concept, HAWC)
„Hypersonic Air-Breathing Weapon Concept“ arba HAWC yra bendras JAV oro pajėgų ir Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūros (DARPA) projektas, skirtas sukurti ir išbandyti iš oro paleidžiamas hipergarsines sparnuotąsias raketas.
'The Air Force 🇺🇸 and DARPA conducted a test of the Hypersonic Air-breathing Weapon Concept, or HAWC, last month they said was successful. pic.twitter.com/tbnNVJXHNE
— DEFCON (@DEFCONNEWSTV) April 5, 2022
2017 m. prasidėjęs projektas siekia išbandyti tris pagrindinius hipergarsinių ginklų aspektus: sukurti scamjet variklį, pagerinti aerodinamiką ir sukurti efektyvesnes šilumos valdymo sistemas, reikalingas atlaikyti itin aukštą ilgo hipergarsinio skrydžio temperatūrą.
Kitas prioritetas: mažos gamybos sąnaudos. Oro pajėgos teigė ketinančios įsigyti daug ginklų, kai tik jis bus paruoštas. Kaip ir ARRW, jis neša įprastą sprogstamąją galvutę, o ne branduolinę, ir greičiausiai bus naudojamas prieš mūšio lauko taikinius, tokius kaip komandų centrai, radarų ir „žemė-oras“ raketų paleidimo vietas, ryšių centrus ir amunicijos sandėlius. Remiantis sėkmingu trečiuoju bandomuoju skrydžiu šiais metais, JAV oro pajėgos pranešė, kad HAWC programoje sukurtas technologijas perkels į HACM (Hypersonic Attack Cruise Missile). Tikimasi, kad pirmosios hipergarsinės raketos bus paruoštos kovai iki 2027 m.
9. LGM-30 „Minuteman III“
JAV „Minuteman III“ yra baisiausių balistinių raketų sąrašo viršuje. Jau 50 metų ji buvo pagrindinė JAV sausumos branduolinio arsenalo atrama ir svarbi atgrasymo priemonė nuo branduolinės atakos. 400 raketų atsargos slypi grūdinto betono paleidimo šachtose atokiose Kolorado, Montanos, Nebraskos, Šiaurės Dakotos ir Vajomingo vietose, o paleidimo komandos yra budinčios visą parą, pasiruošusios atkeršyti prieš bet kokią branduolinę ataką. Skriejantis didesniu nei 23 machų greičiu, „Minuteman“ gali smogti praktiškai bet kuriai Žemės rutulio vietai.
missile balistique intercontinental (ICBM) américain à ogive nucléaire : Minuteman Cons: Boeing. Charge : MMI&II: W56, W62
— Achille Mahé (@AchilleMahe) February 4, 2022
MMIII: W78 ou W87 (300kt) L’unité : 7 000 000 $ LGM-30 Minuteman II (1) tir du Minuteman III avec MIRV (2) pic.twitter.com/SoIKeQAenf
Pirmosiose „Minuteman“ raketose, pristatytose aštuntajame dešimtmetyje, buvo daug kovinių galvučių. Tačiau nuo 2001 m., po tarptautinių branduolinių sutarčių, „Minuteman“ dabar paprastai turi tik vieną 350 arba 475 kilotonų kovinę galvutę. Tai mažesnis nei branduolinis ginklas, bet vis tiek 20–40 kartų galingesnis už Hirošimos atominę bombą. JAV tvirtina, kad ginklo tikslumas reiškia, kad jam nereikia tokio didelio branduolinio krovinio.
„Minuteman“ pakaitalas, pavadintas LGM-35A „Sentinel,“ turėtų būti pradėtas eksploatuoti iki 2029 m. Nors „Minuteman“ galimybės išlieka svarbios, dėl senėjančios įrangos ir infrastruktūros jį sunku prižiūrėti – net rasti atsarginių dalių tapo sudėtinga. Naująjį „Lockheed Martin“ pagamintą ginklą bus lengviau prižiūrėti ir atnaujinti naudojant naujas technologijas, įskaitant hipergarsines pakartotinio įėjimo transporto priemones.
10. MGM-140 armijos taktinių raketų sistema (Army Tactical Missile System, ATACMS)
ATACMS yra galingiausias JAV armijos ginklas: 4 m raketa, paleidžiama iš tų pačių didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) raketų paleidimo įrenginių, kuriuos JAV tiekė Ukrainai. Nors HIMARS sistemose paprastai yra šešios raketos, perkonfigūruota versija turi tik vieną ATACMS raketą, kurios nuotolis yra penkis kartus didesnis.
Ходжес розповів, чому ЗСУ у 2022 році не відтіснили росіян на рубежі 24 лютого: "Я не передбачав, що ми не передамо ATACMS і кількості сил, якою Росія готова пожертвувати".
— ✙ Ukraine News UP ✙ (@by_Ukraine) January 15, 2023
Бен Ходжес у своєму прогнозі враховував передачу далекобійних ракет ATACMS. https://t.co/Cc1Z9g3WOT pic.twitter.com/pICdHWmsLr
Iš pradžių armija apginklavo didesnę raketą kasetinės bombos kovine galvute, kad galėtų sunaikinti tankų koncentraciją, tačiau dauguma ATACMS dabar turi 230 kg GPS valdomą galvutę, sukurtą sunaikinti priešo valdymo centrus, radarų įrenginius, amunicijos sandėlius ir oro bazes.
Ukraina spaudžia JAV pristatyti ATACMS sistemas, kad toliau padėtų gynybai, ypač siekiant smogti didesnio nuotolio taikiniams, pavyzdžiui, Rusijos dronų bazėms Kryme. Iki šiol JAV priešinosi; pareigūnai įvardija nuogąstavimus, kad raketos gali būti panaudotos atakuoti Rusijos viduje esančias pozicijas, kurios paaštrintų karą.
11. JL-2 „Giant Wave-2“
Kaip ir JAV bei Rusija (ir Prancūzija, JK ir Indija), Kinija eksploatuoja branduolinių povandeninių laivų parką, ginkluotą iš povandeninių laivų paleidžiamomis balistinėmis raketomis (SLBM), kaip atsakomąją priemonę prieš branduolines atakas. Nors sausumos ir oro branduoliniai ginklai gali būti sunaikinti netikėtos branduolinės atakos metu, povandeniniai laivai lieka saugiai paslėpti po vandeniu. Jų gebėjimas atsakyti smūgiu stipriai atgraso priešą.
Dalis sparčios Kinijos karinio jūrų laivyno plėtros apima planus padidinti savo povandeninių laivų parką nuo keturių Jin klasės povandeninių laivų iki 12. Kiekvienas iš jų gabens 12 JL-2 raketų. Ir kiekviena raketa neša iki aštuonių kovinių galvučių, daugiausia leidžiamų pagal tarptautines branduolines sutartis. Kinija jau kuria JL-3 – daug didesnę raketą, kurios nuotolis viršija 12 000 km. Ši raketa bus gabenama naujuoju šalies branduoliniu povandeniniu laivu, kuris, kaip tikimasi, bus paruoštas iki 2030 m.
12. KN-22/Hwasong-15
Nors Rusija ir Kinija veržiasi į priekį su hipergarsinėmis ir kitomis pažangiomis koncepcijomis, įprastiniai ginklai vis dar kelia didžiausią grėsmę. Šiaurės Korėja nuolat tobulina savo balistines raketas, kurių nuotolis yra reikalingas atakuoti JAV.
#NorthKorea
— Farzana Shah (@Jana_Shah) October 10, 2020
Mil parade showcasing some hot stuff Hwasong-15 (ICBM) finally. 😎
That looks 11-axle; the largest TELS...? .
KN06 SAMs & KN19 (Kumsong-3 CDCM).
NLOS ATGMs,
Pukguksong-4A,
MBT and much more.
You gotta love the stuff pic.twitter.com/VRJAdOwl02
„Hwasong-15“, gabenamas mobiliu, 18 ratų paleidimo įrenginiu, yra galingiausias Šiaurės Korėjos ginklas. 2017 m. atlikto bandomojo šaudymo analizė parodė, kad jis gali pataikyti į taikinius, esančius daugiau nei 10 000 km atstumu, todėl žemyninė Amerika pirmą kartą patenka į Šiaurės Korėjos diapazoną. Tai didesnė „Hwasong-12“ versija, kurią Šiaurės Korėja praėjusį spalį išbandė virš Japonijos. Raketos, nors atsilieka nuo to, ką turi JAV, Kinija ir Rusija, dabar gali nugabenti branduolinę galvutę beveik į bet kurią Žemės rutulio vietą.
13. 3M-54 „Kalibr“
Tikėtina, kad Rusijos „Kalibr“ Ukrainoje sukėlė daugiau sunaikinimo ir civilių žūčių nei bet kuris kitas ginklas. Praėjus mėnesiui po karo, Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 183 „Kalibrus, todėl tai buvo dažniausiai konflikte naudojama raketa. Ir tas bombardavimo tempas nesulėtėjo. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, 70 procentų Rusijos raketų pataikė į nekarinius taikinius. Rusijos „Kalibr“ atsargų dydis lieka paslaptyje, tačiau nuo 2000-ųjų pradžios šalis, kaip pranešama, pagamino mažiausiai 100 jų per metus. Iš pradžių Rusija „Kalibr“ naudojo kaip priešlaivinę sparnuotąją raketą, tačiau pastaruoju metu į sausumos taikinius paleido dešimtis jų iš savo Juodosios jūros laivyno laivų ir povandeninių laivų.
Russian Armed Forces have launched Kalibr missile strikes against AFU concentrations in Slavyansk and Kramatorsk.
— Trollstoy (@Trollstoy88) January 9, 2023
In essence, they are treating the enemy's operational rear, where the AFU reserves are deployed for the battles in Soledar and Bakhmut. pic.twitter.com/SH9529QrEV
Nors techniškai nėra hipergarsinis, „Kalibr“ siūlo kai kuriuos tuos pačius pranašumus. Jis sukurtas remiantis dviejų pakopų varikliu: pirmoji raketa nusikreipia į taikinį kreiseriniu greičiu iki 0,8 macho; tada užsidega antroji pakopa, paspartindama ją iki 3 machų paskutinio artėjimo metu.
Raketa išlieka manevringa visą laiką ir skrenda nedideliame aukštyje – kartais žemiau 100 m, todėl ją sunku aptikti ir perimti. Nepaisant šių galimybių, „Kalibra“s turi trūkumų: JAV gynybos pareigūnai tvirtino, kad net 60 procentų jų nepasiekia savo tikslo, o kai kurie buvo numušti raketų „žemė-oras“ sistemomis.
