Skaičiavimus atlikęs Kauno technologijos universitetas (KTU) dėsto, kad planuojamoje pastatyti Visagino atominėje elektrinėje gamybos kaina gali būti didesnė nei skelbia projekto įgyvendintojai, o tai turės įtakos jos konkurencingumui. Tačiau VĮ „Visagino atominė elektrinė“ (VAE) generalinis direktorius tikina, kad elektrinė bus konkurencinga ir elektrą pardavinės už rinkos kainą, kuri kol kas yra tik prognozuojama – apie tai kalbėta per Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdį.

„Galutinę kainą, žinia, lemia rinka. Dabar rinkos kainą galima tik prognozuoti ir šio regiono kaina yra nagrinėjama įvairių analitikų, – sako VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus jis. – Reikia žiūrėti, kur būsime 2015 m. pabaigoje, t. y. sujungti tinklais su Lenkija ir kokia kaina susiformuos dabar tikslai pasakyti niekas negalėtų.“

Tačiau paklaustas apie galutinę kainą vartotojams įvertinus elektros perdavimo ir skirstymo išlaidas, jis skaičiavo taip: jei pagaminti elektrą VAE kainuos 17 – 25 centus už kilovatvalandę (kWh), įvertinus gamybos kainą ir planuojamų paskolų kainas, perdavimo ir skirstymo išlaidos elektros kainoje turėtų sudaryti panašiai kaip ir dabar – apie 30 centų už kWh.

„Elektros gamybos kaina dabar vidutiniškai yra 17-18 centų, galutinis vartotojas, tai yra mes žmonės, mokame 46 centus, įmonės moka, kas daugiau, kas mažiau. Taigi dabar skirtumas tarp gamybos kainos ir galutinio vartotojo yra apie 30 centų, – skaičiavo R. Vaitkus. – Analitikų prognozės rodo, jog rinkos kaina galėtų [padidėti] nuo šiandienos 17 centų iki 25 centų 2020-aisiais metais. Taigi, kas maksimaliai gali pakilti, tai plius 8 centai prie to, ką šiandien turime, jeigu bus rinkos kaina didesnė. Nuo šiandien, skaičiuojant žmogui, gautųsi 53 centai, vietoje 46 [centų už kWh dabar]“.

R. Vaitkus tikino nematantis priežasčių, kodėl pastačius naują atominę elektrinę skirstymo ir perdavimo tinklų operatorių sąnaudos turėtų didėti ir priminė, kad šie operatoriai yra monopolistai ir jų kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

„Tiktai gamybos dedamoji yra konkurencingoji dalis visoje elektros kainodaroje“, – pabrėžė jis.

Abejoja dėl kainos ir konkurencingumo

Tačiau KTU profesorius Rimantas Deksnys išsakė abejonių dėl R. Vaitkaus minėtos gamybos kainos – esą naujoji atominė elektrinė tikrai turėtų būti konkurencinga, kai bus grąžintos paskolos už jos statybą, tačiau tai gali užtrukti apie dvidešimtmetį.

„Kaina – aš įtariu, kad 17-os tikrai nepavyks išspausti, na, apie 22 centus ir tai ne viską įvertinus, pridėjus palūkanas 25 ir daugiau tikrai gali būti, – sakė jis. – Konkurencingumas yra abejotinas, be to, labai didelė galia. Tarkime, būtų mažesnės galios, tai nebūtų nei tokių ginčų, nei abejonių.“

Be to, mokslininkas minėjo, kad jam kyla ir daugiau neaiškumų dėl techninės projekto dalies, pavyzdžiui, kaip bus užtikrinami rezervai planuojamai atominei elektrinei, nes kai veikė Ignalinos atominė, ji reikalingą dalį energijos galėjo gauti iš su Rusijos energetikos sistema sinchronizuotų tinklų.

„Ponas Vaitkus sako, kad rezervų nereikia atominei, bet tai yra netiesa, nes rezervų visoms elektrinėms reikia, reikia režimus valdyti“, – sakė jis.

R. Deksnys dėstė, kad jo asmenine nuomone, Lietuvai „nereikėjo mums pulti statyti bet kokios galios atominės elektrinės“, bet daugiau dėmesio skirti kitoms energijos gamybos rūšims, pavyzdžiui, „gaminti šilumą maksimaliai pigiau kartu pagaminant elektrą“, taip pat išnaudoti atsinaujinančius išteklius, daugiau dėmesio skirti vėjo ir hidroakumuliacinėms elektrinėms.

„Tas kelias gal galėjo būti geriau, o tolimesnis žingsnis, tikrai aš už tai, kad perspektyvoje, kai atsiras ketvirtosios kartos branduoliniai reaktoriai, kur galią galime lengvai pasirinkti, statybos laikas žymiai trumpesnis, investicijos mažos, nebereikia nei strateginio investuotojo tada ir kiekviena šalis ir, manau, ir mažos, gali pastatyti tuos reaktorius be jokių strateginių investuotojų. Manyčiau, tą padarys ir estai“, – svarstė profesorius.

Verslas: bus brangu – nepirksime

Trąšų gamybos įmonės „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis dėstė, kad ir kokia bus naujos VAE elektros kaina, verslas vis tiek ją palygins su tuo metu būsiančiomis alternatyvomis.

„Ponas Vaitkus įtikina, kad bus pigi elektra, KTU skaičiavimais, lyg tai, brangesnė. – sako J. Sirvydis. – Aš nesu tiek nagrinėjęs, bet visumoje, iš gyvenimo patirties, kiek mes čia gyvename, dirbame, elektra niekada nepigo, visą laiką brango ir brango, ir aš niekada netikiu, kad ji kada nors pigs, tik brangs.“

Jis sako, kad verslo logika paprasta: jei rinkoje bus pigesnės elektros, bus perkama ten, kur pigiau ir primena, kad pernai „Achema“ elektrą pirko iš Latvijos, nes Lietuvoje nebuvo suderėta dėl mažesnės kainos, tačiau šiemet Lietuvai sumažinus kainą, perkama vietos rinkoje.

„Normalu, rinkoje taip ir turi būti, turime ieškoti. – sakė pramonės įmonės vadovas. – Mano supratimu, atominė elektrinė Lietuvai tikrai buvo labai reikalinga, bet jau laikas pradelstas. Ją reikėjo pradėti prieš kokius 7 metus ir tartis taip, kad būtų beveik nenutrūkstamas procesas, būtų gerai. Bet dabar jau pradelstas laikas.“

J. Sirvydžio manymu, dėl tokios pertraukos atominėje energetikoje Lietuva nukentėjo ir dėl to, kad nepakanka specialistų, galinčių valdyti tokio tipo elektrines.

Skelbta, kad jei Seimas pritars koncesijos sutarčiai su strateginiu investuotoju „Hitachi“, pasirašius koncesijos sutartį prasidės du riboti laikotarpiai, per kuriuos bus toliau tęsiami VAE projektavimo darbai. Pirmojo 12 mėnesių laikotarpio finansavimas sieks 83 mln. JAV dol., antrojo, 18 mėnesių trukmės, – 200 mln. dol., po to tikimasi gauti galutinį sprendimą investuoti. Galutinį sprendimą investuoti planuojama padaryti ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.

Planuojama, kad atominės elektrinės eksploatacijos pradžia būtų 2020-2022 m., nors anksčiau skelbta, kad VAE darbą turi pradėti 2020 m. Skaičiuojama, kad bendra projekto suma neturėtų viršyti 5 mlrd. eurų arba 17 mlrd. Lt. Lietuvos siekis yra turėti 34 % elektrinės akcijų, o tai reiškia šalies investiciją į projektą iki 6 mlrd. Lt.

Skelbta, jog elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7-10 ct už kilovatvalandę, tačiau dar 10- 15 ct už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Numatoma, kad paskolos bus visiškai grąžintos per 18 metų, iki 2038-2040 metų.

Komentarai (26)